Ateities perspektyva mokykloms geresnių laikų nežada
Antradienio popietę Klaipėdos rajono savivaldybės salėje susirinkę valdžios atstovai, švietimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai bei ugdymo įstaigų direktoriai diskutavo apie švietimo situaciją rajone. Paaiškėjo, kad kitų metų biudžete Klaipėdos rajono savivaldybei daugiau pinigų nenumatyta, todėl ir švietimo įstaigoms neverta tikėtis didesnio finansavimo. Švietimiečiams geresnių laikų dar teks palaukti.
Krepšelio lėšos dar mažės
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius akcentavo, kad paskutiniais metais rajono mokyklose mažėja mokinių. Kasmet į mokyklas ateina apie 150 mokinių mažiau, todėl stipriai sumažėjo ir finansavimas, nes ugdymo proceso finansavimo sistema aritmetiškai pririšta prie mokinių skaičiaus. Šiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė iš viso gavo 2 mln. 874 tūkst. litų mokinio krepšelio (MK) lėšų. Kitąmet jų nusimato dar mažiau – 2 mln. 857 tūkst. litų. Iš jų 3 mln. 759 tūkst. Lt skiriama ikimokykliniam ir 1 mln. 322 tūkst. Lt – pradiniam ugdymui. Ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui finansuoti MK lėšos kitiems metams didėja, nes auga ikimokyklinukų ir pradinukų skaičius rajone. Tuo metu bendrojo lavinimo mokyklose vaikų skaičius mažėja, todėl mažėja ir bendrajam ugdymui skirtas mokinio krepšelis. Kitąmet jis bus 700 tūkst. litų menkesnis nei šiemet. „Skaičiai rodo, jog iš kitąmet skiriamų mokinio krepšelio lėšų tikrai negyvensime geriau. Tikėtis papildomų lėšų iš Savivaldybės biudžeto taip pat nėra realu“, – nieko gero pažadėti negalėjo Švietimo skyriaus vedėjas. Kalbėdamas apie šių metų MK lėšas, A. Petravičius pastebėjo, jog įsiskolinimų kitiems metams neišvengs keturios ugdymo įstaigos. „Bendra jų skolų suma yra apie 200 tūkst. litų. Didelės mokyklos, pavyzdžiui, „Vaivorykštės“ gimnazija ar
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo, jog kitų metų biudžete rajono savivaldybei daugiau pinigų nei šiemet skirti nenumatyta. Todėl, pasak jos, ir rajono švietimo įstaigoms nereikėtų tikėtis didesnio finansavimo.
„Švietimui rajono biudžete skiriama dalis svyruoja tarp 50–60 proc. viso biudžeto. Galiu patikinti, jog šiemet ji tikrai nebus mažesnė nei praėjusiais metais“, – kalbėjo I. Gailiuvienė.
Gargždų „Minijos“ progimnazija per mėnesį vien atlyginimams išmokėti išleidžia apie 270 tūkst. litų, tad minėtas įsiskolinimas nėra labai didelis“, – sakė valdininkas. Susitikime su švietimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkais bei ugdymo įstaigų direktoriais dalyvavo ir dėmesį švietimo problemoms parodė beveik visa rajono valdžia: Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotojai Rūta Cirtautaitė ir Kęstutis Cirtautas, Administracijos direktorius Česlovas Banevičius bei jo pavaduotojai Ligita Liutikienė.
Pokyčiai neišvengiami
Tiek Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas akcentavo, jog neinicijuojant jokių pokyčių kitų metų pabaigoje įsiskolinimai gali būti gerokai didesni, o švietimo situacija rajone dar prastėti. „Itin skaudi problema yra mokinių 9–10 klasėse mažėjimas. Reikia galvoti, ką reikės daryti su tomis mokyklomis, kur nebepavyks suformuoti minėtų klasių komplektų. Ne itin gera situacija ir pradinio ugdymo skyriuose. Šešiuose rajono skyriuose iš viso mokosi 72 mokiniai ir dirba 10 mokytojų, tad išeina, jog viena mokytoja vidutiniškai dirba tik su 7 vaikais. Kad pagal Vyriausybės nustatytą metodiką MK lėšų užtektų bent minimaliam atlyginimo koeficientui, viena pradinių klasių mokytoja kaime turėtų dirbti bent su 10 vaikų“, – skaičiavo A. Petravičius.
Švietimo skyriaus vedėjas prognozavo, kad kitąmet dėl mažėjančio mokinių skaičiaus gali tekti imtis ne itin laukiamų pokyčių. Pavyzdžiui, kurti jungtines pradines klases Agluonėnuose ir Lapiuose, mažinti bent po vieną 5–10 klasių komplektą Gargždų „Minijos“ progimnazijoje ir „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, minimalius atlyginimų koeficientus nustatyti visų šešių pradinio ugdymo skyrių pedagogams.
Sudėtinga situacija Drevernoje ir Šiūpariuose
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė pastebėjo, jog jau dabar yra mokyklų, kurios net ir atlyginimų koeficientus susimažinusios iki minimumo, vis tiek neišgyvena. Pasitarime kalbėta apie itin sudėtingoje situacijoje atsidūrusių Drevernos ir Šiūparių pagrindinių mokyklų likimą. „Kažkada rajono Taryboje jau keltas klausimas dėl galimybės Drevernos mokyklai tapti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos skyriumi. Manau, reikės vėl iš naujo prie jo grįžti. Šiūparių pagrindinės mokyklos bendruomenė turi apsispręsti, ar mokykla taip pat taptų Dovilų, Vėžaičių, o gal net Lapių pagrindinių mokyklų skyriumi arba rinktųsi kitą variantą: būtų perorganizuota į pradinę mokyklą-darželį. Sprendimą dėl šių dviejų mokyklų teks priimti artimiausiu metu. Pokyčiai visada būna skaudūs, bet stovėti vietoje negalime, reikia atsižvelgti į dabartinę situaciją ir imtis ryžtingų veiksmų“, – kalbėjo rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas.
Algų už gruodį sulauks ne visi
Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė B. Vaičikauskienė domėjosi, kaip švietimo įstaigoms pavyks baigti šiuos metus, ar mokytojai ir aptarnaujančio personalo darbuotojai gali tikėtis, jog atlyginimai už gruodį bus išmokėti dar šiais metais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė atvirai sakė, kad tokia tikimybė nedidelė: „Šiemet rajono pedagogams buvome suplanavę iš viso išmokėti 12 atlyginimų, vienas jų buvo už praėjusių metų gruodį. Todėl tikimybės, jog visiems rajono mokytojams dar šiemet bus išmokėti ir atlyginimai už 2013 m. gruodį, tikrai nėra. Dalis pedagogų atlyginimą už paskutinį šių metų mėnesį gaus tik sausio pradžioje.“
Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Alma Jeriomenkienė teiravosi, ar dėl „Minijos“ progimnazijos rekonstrukcijos po savo stogu priėmusi šios mokyklos mokinius ir dviem pamainomis dirbanti mokykla nebus pamiršta skirstant kitų metų biudžetą. „Dirbame dviem pamainomis, todėl išaugo išlaidos už vandenį, elektrą, šiukšles. Be to, didėja mokyklos nusidėvėjimas, nes vaikai joje zuja nuo ryto iki vakaro. Ar bus atsižvelgta į patiriamas papildomas išlaidas?“ – klausė mokyklos profesinės sąjungos vadovė. Klaipėdos rajono savivaldybės meras patikino, jog visos šios papildomos išlaidos pasibaigus mokslo metams bus padengtos iš Savivaldybės biudžeto.
