Ateities švietimo įstaigos vadovas – tik su magistro diplomu
Oficialiai skelbiamos statistikos duomenimis, praėjusiais mokslo metais net 21 Lietuvos ugdymo įstaiga neturėjo nuolatinio vadovo, apie penki proc. neturi daugiau kaip metai.
Švietimo įstaigos vadovo konkursuose geriausiu atveju vidutiniškai dalyvauja du pretendentai, būna atvejų – kai nė vieno. Todėl gana diskutuotinas atrodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmojis reikalauti, kad nuo 2027 m. rugsėjo visi Lietuvos ugdymo įstaigų vadovai turėtų magistro išsilavinimą.
Internete galima rasti informacijos, kad šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygstančios aukštojo mokslo kvalifikacijos neturi 248 mokyklų vadovai, 230 iš jų jau studijuoja magistrantūroje. Dėl 18 vadovų lieka klaustukas. Kadangi naujai priimamiems vadovams magistro išsilavinimo reikalavimas taikomas jau dabar, atrodo, logiškiausia būtų išlaukti savaiminės kaitos, kol neturintieji magistro laipsnio užleis vietą naujiems vadovams. Kita vertus, jei pareigos vadybinės, gal reikėtų reikalauti iš naujai priimamų vadovų vadybos magistro laipsnio? Tačiau tuomet pretendentų skaičius dar žymiai sumažėtų… Kyla klausimas, ar ilgametėje vadybinėje veikloje įgyta praktinė patirtis neatsveria kito pretendento magistro diplomo. Aktualu ir tai, ar tame 18 skaičiuje yra ir mūsų rajono ugdymo įstaigų vadovų.
Su tokiais klausimais kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Algirdą PETRAVIČIŲ.
– Kaip vertinate ketinimą nuo 2027 m. reglamentuoti reikalavimą švietimo įstaigų vadovams turėti magistro laipsnį?
Švietimo įstatyme įteisinta, jog nuo 2024 m. rugsėjo švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti skiriamas ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta pagal vienpakopę studijų sistemą iki 2000 m. rugsėjo 1 d., prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas. Mokyklos vadovo iki 2000 metų įgytas aukštasis išsilavinimas magistro kvalifikaciniam laipsniui prilyginamas tik tais atvejais, kai jam išduotame aukštojo mokslo diplome nėra nurodytas kvalifikacinis laipsnio pavadinimas (bakalauro ar magistro).
Lietuvoje ankstesniaisiais metais plačiau skambėdavo mintis, kad mokytojams, ypač dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas, reikalingas magistro laipsnis. Jei kartelę keliame mokytojams, tai tą tikslinga daryti ir vadovams. Iš patirties galėčiau teigti, jog, pavyzdžiui, edukologijos magistro diplomo turėjimas nėra garantas vadovui, kad jam pavyks sukurti mokyklą, kurią, vadovaudamiesi Geros mokyklos koncepcija, galėtume vadinti gera mokykla.
– Koks procentas (ar skaičius) šiandien rajone turi magistro laipsnį? Ar galima teigti, kad įgiję magistro laipsnį švietimo vadovai yra tikri lyderiai savo srityje? Ar magistro laipsnis tikrai tas rodiklis, užtikrinantis vadovo darbo sėkmę? Gal galima pateikti keletą pavyzdžių?
– Slengių mokyklai-daugiafunkciam centrui vadovaus laikinas vadovas, konkursas direktoriaus pareigoms vyks lapkričio mėnesį). Šią vasarą Mykolo Riomerio universitete Edukacinių technologijų valdymo programą (specializacija – Vadyba mokykloje) sėkmingai baigė ir ugdymo mokslų magistro laipsnį įgijo Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorė Rima Gabalienė, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedzveckienė ir Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorė Raimunda Mockuvienė. Magistro diplomus jau turi 14 švietimo įstaigų direktorių. Devynių mokyklų direktorių, baigusių studijas prieš 30-40 metų pagal vienpakopę studijų sistemą, diplomai suteikia teisę ir toliau dirbti švietimo įstaigos vadovais. Sparčiai kintančiame pasaulyje bakalauro ar magistro diplomo turėjimas nesuteikia privilegijos savo žinių, kompetencijų nuolat neatnaujinti. Galimybės kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose, stažuotėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje yra didžiulės. Belieka turėti noro ir tinkamai kiekvienam vadovui pasirinkti reikalingiausias jam pačiam, vadovaujamai įstaigai tobulintinas sritis.
– Kokiomis priemonėmis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir rajono Savivaldybė skatina vadovus siekti magistro laipsnio?
Ankstesniaisiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė finansuodavo 80 procentų studijų kainos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ugdymo mokslų magistro diplomo siekusiems direktoriams, pavaduotojams ugdymui, planuojantiems tapti vadovais mokytojams. Nuo 2023 metų šalyje sudaromos galimybės šešiuose universitetuose studijuoti nemokamose vadybos, švietimo vadybos, lyderystės, edukologijos, viešojo administravimo magistrantūros studijų programose. Tikimasi, kad iki 2026 metų šiose studijose magistro laipsnį galės įgyti beveik 900 Lietuvos pedagogų. Viena mūsų savivaldybės švietimo įstaigos direktorė dabar taip pat studijuoja Kauno technologijos universiteto viešojo administravimo magistrantūroje.
– Kadangi 2027 m. dar tolokai, pakalbėkime apie artėjančio rugsėjo aktualijas, kas džiugina ir kas netenkina: naujų švietimo įstaigų atidarymas, abiturientų šimtukininkų (balų) lietus, vadovų kaita, mokytojų trūkumas, mokinių skaičiaus didėjimas, kuris kelia ne tik džiaugsmą, bet ir papildomų problemų, ir kita.
Artėjant naujiems mokslo metams švietimo bendruomenė turi pagrindo ir pasidžiaugti, ir nerimauti. Sendvario „Saulės“ mokyklos užbaigta statyba, be jokios abejonės, didžiausias švietimo infrastruktūrinis projektas mūsų rajone per atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpį. Netrukus pradėsiantis veikti Gargždų sporto centras taip pat laukiamas moksleivių, jaunųjų sportininkų ir ypač plaukimo pamokų pasiilgusių pradinukų.
Brandos egzaminų maratonas buvo pats sudėtingiausias išbandymas ne tik juos laikiusiems mokiniams, bet ir jų vykdymą užtikrinusiems specialistams. Gaila, kad niekaip valstybėje nesugebame parengti be klaidų brandos egzaminų užduočių, o skelbiant rezultatus reikia imtis netradicinių sprendimų, kurie tiek pačių mokinių, tiek politikų vertinami nevienodai.
Jau vienerius metus visose bendrojo ugdymo klasėse dirbome pagal atnaujinto ugdymo turinio programas. Deja, ne visi reikalingi vadovėliai pasieks mokyklas dar ir šiais metais. Mokytojams, o ir patiems mokiniams, tai mokymosi proceso nepalengvins.
Švietimo įstaigos, komplektuodamos grupes, klases taip pat turi skirtingus iššūkius. Vienos sunkiai talpina visus norinčius į jas patekti (Sendvario, Kretingalės, Priekulės, Gargždų seniūnijos), kitos išskėstomis rankomis laukia atvykstančių naujokų (Endriejavo, Judrėnų, Agluonėnų, Veiviržėnų seniūnijos). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turės priimti sprendimus, numatančius skirti papildomą finansavimą iš savivaldybės biudžeto, kad Endriejavo pagrindinės mokyklos septintokai ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dvyliktokai galėtų mokytis savo mokyklose ir toliau. Šiose klasėse mokinių skaičius yra mažesnis nei Vyriausybės nustatytas, kad būtų skiriamos reikalingos mokymo lėšos iš valstybės biudžeto ugdymo planui užtikrinti. Kai kurių mokyklų vadovams kartojasi galvos skausmas, kaip rasti reikalingus mokytojus, kad, pvz., nereikėtų matematikos ar fizikos mokytojo, prisijungusio iš kito Lietuvos galo, mokiniams matomo tik kompiuterio ekrane.
Mokyklas pagal įvairius projektus šimtais pasiekiantys kompiuteriai, sparčiai didėjantis išmaniųjų lentų skaičius, atsirandančios laboratorijos, sensoriniai kambariai, atnaujinama sporto infrastruktūra yra labai svarbios sudedamosios dalys užtikrinant geras ugdymosi sąlygas. Bet svarbiausia mokykloje dar daug metų išliks kompetentingo mokytojo ir mokinio sąveika, grįsta pagarba, dialogu, teisingumu ir tolerancija.
Kalbėjosi Egidijus ŽIEDAS
Edvardo GELŽINIO nuotr.
