Atgaiva
Šią savaitę per gandrines juokauta: jei pamatysi tupintį gandrą – karantino ribojimai griežtės, jei skrendantį – švelnės, galėsime laisviau judėti, pasimatyti su artimaisiais. Deja, epidemiologinė statistika tokia, kad šmaikštavimų neįmanoma pritaikyti realybėje: karantino švelninimus keičia griežtinimai.
Aišku viena – karantinas, kasdien per žinias transliuojamos blogos naujienos jau visiems „rauna stogą“, žmonių psichologinė ir fiziologinė savijauta prastėja, medikai atvirai svarsto, jog dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė. Kone vienintelė atgaiva ir pramoga – gamta, kuri kasdien vis labiau bunda ir kviečia pasimėgauti grynu oru. Gargždų miesto parkas taip pat sulaukia vis daugiau lankytojų, kurie jau gali įvertinti naujai įrengtus pakopinius laiptus, atsodinti ir pavasarį nudžiūvę medeliai, jei pastarieji vėl neprigis – tai rangovo atsakomybė (galioja 3 metų priežiūra). Iki birželio 1 d. turi būti baigti sutvarkyti želdynai. Liko išvalyti šlaituose esančius šabakštynus, pasodinti gėlių pievas. Kitas etapas – rangos konkursas takams, apšvietimui, žaidimų aikštelei įrengti ir pan. Mažais žingsneliais Gargžduose įsukamas miesto šurmulio ir gamtos simbiozės duetas, gaivinantis karantino išdžiovintą žmonių džiaugsmą.
Džiugu, kad vis didesnį pagreitį įgauna ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva. Teko apie ją girdėti? XXI amžiaus bauhauzas – tai Europos Komisijos siūlymas visoje Europoje susitarti, kaip atrodys mūsų miestai, vadovaujantis pažangiausiais ekologiniais, kultūriniais ir socialinės sanklodos standartais. Naujasis europinis bauhauzas nėra vien tik miestų architektams skirtas išbandymas, o bendras visuomenės uždavinys. 1919-aisiais Veimaro Vokietijoje įkurta Bauhauzo dizaino mokykla pasiūlė novatorišką požiūrį į žmogų supančią aplinką ir jų santykį. Po daugiau kaip šimto metų Naujuoju europiniu bauhauzu siekiama tvarumo ir stiliaus dermės, kad europiečiai prisijaukintų Europos žaliojo kurso idėjas ir įsileistų jas į savo namus, tai svarbu ruošiantis pereiti prie klimatui neutralių miestų. Man kvepia bauhauzo iniciatyva, kai mintyse įsivaizduoju sužaliavusią rekonstruotą Kvietinių gatvę, šalia kurios elektriniais paspirtukais, dviračiais aktyviai važinėja ne tik jaunimas, bet ir solidesnio amžiaus žmonės, o dar stipresnis bauhauzo aromatas užuodžiamas pro žaliuojančią gyvatvorę pamačius elektromobilių įkrovimo stotelę Klaipėdos rajono savivaldybės aikštėje.
Gamtos ir miesto dermei puoselėti yra daug galimybių. Štai antradienį Vyriausybei pateiktas Klimato kaitos programos sąmatos projektas. Jame numatyta 31,3 mln. eurų gyventojų namams atnaujinti, 46,5 mln. eurų netaršioms technologijoms įmonėse, net 58 mln. eurų mažataršiam transportui, tarp jų – ir paspirtukams įsigyti. Nepražiopsokime, pasinaudokime siūlomomis galimybėmis.
Patogesniam, įdomesniam ir žaismingesniam gyvenimui pasitarnautų ir įgyvendinti Klaipėdos rajono savivaldybės Dalomajam biudžetui pasiūlyti projektai. Balsuoti galima iki kovo 30 d., tad suskubkite, kiekvienas balsas lemiamas – balsuokite! Juk Dalomajam biudžetui numatyta net 300 tūkst. Eur!
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė
