Auksinė višta jau suka lizdą
Didelių ambicijų augti ir plėstis turintis Klaipėdos uostas neišvengiamai paveiks ir mūsų rajoną bei visą Vakarų Lietuvos regioną. Ko jau ko, o darbo bei gero uždarbio turėtų pakakti visiems, jau nekalbant apie naujas galimybes verslui. O kaipgi bus su itin išaugusiais transporto srautais, poveikiu ekosistemai, turizmui, gyvenimo kokybei, anot mokslininkų, jau reikia susirūpinti šiandien. Uostas savo planų vargu ar atsisakys, nes aštri konkurencija tarp Baltijos uostų verčia judėti pirmyn – ne žūti, o būti. Šiuo metu Klaipėdos uostas krovos apyvarta lenkia net Rygos ir Talino uostus. Kad išlaikytų šią padėtį, būtina toliau investuoti į infrastruktūrą, teigia uostininkai.
Uosto taryba jau pritarė prioritetinei bendrojo plano koncepcijos alternatyvai, kuri numato maksimalią uosto plėtrą šiaurėje į jūrą bei į pietinę dalį. Planuojama uosto raida – į pietus ir šiaurę, maksimali krantinių apkrova ir plėtra, kad skaičiuojamasis techninis potencialas siektų 160 mln. tonų krovinių per metus. Šiuo metu krova uoste siekia apie 40 mln. tonų. Anot plano rengėjų, pagrindinis uždavinys būtų laivybos kanalo pritaikymas patiems didžiausiems laivams, plaukiojantiems Baltijos jūroje (ilgis 160 m, grimzlė – 16 m), kad Klaipėdos uostas galėtų visus juos priimti, perkrauti krovinius, t. y. būti konkurencingas. Pagal ketvirtąją alternatyvą pietinėje uosto pusėje, už Kiaulės nugaros salos, uosto teritorija išsiplėstų iki 80 ha, o krantinės pailgėtų 1,5 km. Šiaurinėje dalyje, atviroje jūroje būtų suformuota molų sistema, statomos krantinės, sausumos teritorijos plotas išsiplėstų 130 ha, krantinių ilgis padidėtų 3 km.
Šiai naujai teritorijai aptarnauti, pasak plano rengėjų, reikėtų naujos infrastruktūros objektų krante, t. y. Melnragėje įrengti naują kelią, nutiesti geležinkelio atšaką. Vystantis uostui, reikėtų investuoti į esamą geležinkelių ir kelių sistemą. Uosto plėtra paliestų 336 ha Klaipėdos rajono teritorijos tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo ir Klaipėdos kanalo vandenvietės. Šiuo metu nėra išspręstas privažiavimo klausimas nuo Šilutės plento pusės. Numatomas didžiulis automobilių srautas į uostą – iki 7 000 per parą. Planuojamas ir geležinkelio atkarpos tiesimas, kita logistikos infrastruktūra, kuri pareikalaus žemės sklypų išpirkimo iš savininkų.
Jau šiandien uosto krovos kompanijos rajono teritorijoje yra įsigijusios logistikos objektų patogiose susisiekimui vietose, prie geležinkelio atkarpų. Taigi, tampame vis labiau tranzitiniu rajonu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį net trečdaliu išaugo birių krovinių – trąšų, grūdų ir kt. – krova, didelė dalis šių krovinių atkeliauja iš Baltarusijos. Augo ir konteinerių, ro-ro krovinių apyvarta, mažėjo naftos produktų krova. Per tris mėnesius į uostą atplaukė net 1 622 laivai. Ne viena mūsų rajono įmonė gauna pelningų užsakymų uoste jau dabar. Štai šiemet pasirašyta dviejų uosto krantinių rekonstrukcijos sutartis su UAB „Hidrostatyba“ ir latvių bendrove BMGS, bendra darbų vertė – 14,8 mln. eurų. Pradėti geležinkelio atkarpų statybos ir rekonstravimo darbai vienoje iš uosto kompanijų – rangovas „Gargždų geležinkelis“ darbų atliks už 455 tūkst. eurų.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, ne vien auksinės vištos – uosto – dedami auksiniai kiaušiniai Lietuvos ekonomikai, sudarantys jau dabar net iki 6 proc. mūsų valstybės bendrojo vidaus produkto. Uosto bendrojo plano rengėjai atliko ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Tai pasekmės paviršiniam vandeniui dėl galimo sūraus ir gėlo vandens maišymosi masto, pasekmės krantams, nors krantas dėl vyraujančių vėjų bangų ties Melnrage jau šiandien yra gerokai nuplautas. Tikimasi, kad uosto vystymas sustabdytų šį procesą kaip sustabdė ir Smiltynės pakrantėje dėl pietinio molo užtvaros. Taip pat iškyla galvosūkių dėl susiaurėjusio laivybos kanalo, dėl galimų srovės greičio pokyčių uosto akvatorijoje Kuršių mariose. Mokslininkai pataria krantines sutvirtinti sienutėmis. Plano rengėjai ir mokslininkai nagrinėjo ir uosto vystymo pasekmes kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, mat arti kranto yra povandeninių srovių atplukdytų trijų senų laivų liekanos, jos turėtų būti ištyrinėtos ir perkeltos į kitą vietą vandenyje.
Aptartos pasekmės socialinei aplinkai – dėl uosto infrastruktūros, kelių, geležinkelio plėtros tektų visuomenės poreikiams paimti dalį žemės pajūrio zonoje Melnragėje. SPAV išvados tokios: vystant ir plečiant uostą įvairios pasekmės neišvengiamai bus, tačiau turi būti parengtas strateginis jų mažinimo priemonių planas ir poveikio aplinkai procedūros kiekvienu atveju atliekamos kuo detaliau.
