Aukštyn ir aukštyn
Darbų ritme nėra kada dieną lakstyti po parduotuves. Žvilgsnį į lentynas labiau užmetu vakarop. Anądien jau po 20 val., kai prekybos centrai lentynose išdėlioja daugiau nukainuotų maisto produktų, pastebėjau keletą senjorų, kurie rinkosi maisto prekes tik su didžiausia nuolaida.
Statistikos departamento prognozės rodo, kad 2022 metais, vertinant 2021 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis sieks 21,2 proc. Tai dar kartą patvirtina, kad vienkartinės išmokos šalies gyventojų skurdo iš esmės nesprendžia ir padėties nepagerina, o tam reikalingi kryptingi ir tvarūs sprendimai.
Skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opi problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime spaudai teigia, kad ir toliau sieks spręsti, pasitelkusi ilgalaikes ir kuo taiklesnes priemones, kad labiausiai pažeidžiamų grupių skurdas šalyje mažėtų. Remiantis Statistikos departamento prognozėmis, didžiausias skurdo rizikos lygis išliks 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir sieks 37,9 proc.
Siekiant mažinti pagyvenusių asmenų skurdą, dar 2021 m. buvo priimti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kurie lemia spartesnį socialinio draudimo pensijų didėjimą. Nuo metų pradžios pensijos vidutiniškai didėjo 50 Eur, jos vėl papildomai indeksuotos metų viduryje, tad bendras didėjimas siekia apie 70 Eur. Nuo šių metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siekia 482 Eur (padidėjo maždaug 22 Eur), o turint būtinąjį stažą – 510 Eur (padidėjo apie 25 Eur). Taip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministerijos skaičiavimais, šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančiųjų metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 Eur. Nežinia, ar tokias finansines injekcijas savo piniginėse mato pensininkai, ar ženkliai jaučia realius pasikeitimus, nes išmokų ar pensijų padidėjimus žymiai aplenkia maisto produktų, buities prekių, įvairių paslaugų, energijos išteklių kainų šuoliai.
Anądien pati patyriau kuriozinę situaciją, kaip šuoliuoja kainos. Net paprasti prekeiviai jau yra suvokę, kad reikia naudotis situacija: visi kelia ir aš keliu! Prie prekybos centro pastebėjau moterį, parduodančią gražius kardelius. Pasiteiravau, kokia kaina: 2 Eur. Brangoka, bet labai jau gražūs. Sakau, grįždama iš prekybos centro nusipirksiu, palepinsiu akis namuose pasimerkdama. Taigi grįžtu iš parduotuvės su kasdieniais pirkiniais manydama tuos į akį kritusius kardelius nusipirkti: žiūriu kardeliai tie patys, bet prekeivė pasikeitusi. Tiesiu 2 Eur, o ji man: ne, ne du eurai, o du su puse. Bandau aiškinti, kad prieš pusvalandį prekiautoja sakė būtent tokią kainą. Naujoji prekeivė į jokias kalbas nesileidžia. Na, ką gi, pati esu kalta: pražioplinau pigesnę galimybę!
Finansiniai iššūkiai pastaruoju metu aktualūs ne tik senjorams, bet ir jaunimui. Tyliai sau pasidžiaugiu, kad studijas jau prieš kelerius metus esu baigusi. Dabar tiek buvusiems abiturientams, tiek tėvams, kurių vaikai studijuos kituose miestuose, bet negaus bendrabučio – tikrai didelis finansinis rebusas. Ypač tiems, kurių studijos Vilniuje. Nuomos kainos kilstelėjo į kosminį aukštį. Lygindamas praeitų metų gegužės-birželio mėnesio būsto nuomos rinkos kainas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad šiais mėnesiais būsto nuomos šoktelėjimas kai kur buvo fiksuotas net iki 30–50 proc. Didžiausi nuomos kainų šuoliai fiksuoti Vilniuje ir Klaipėdoje. Ekonomistai aiškina, kad toks šuolis susijęs su įvairiomis priežastimis: rinkoje trūksta būstų, pastebimas infliacinis vartojimo bumas ir t. t. Tačiau yra ir kita priežastis, kuri jau ir garsiai ištariama: nuomotojų godumas ir pasinaudojimas esama situacija. Kažin ar yra priešnuodis mūsų pačių nesąžiningumui, nežabotam poreikiui turtėti kitų sąskaita?
Lietuvoje liepos mėnesį metinė infliacija siekė 20,8 proc. Daugiausia įtakos infliacijai turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų, kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų augimas. Pastarąjį pusmetį kainos augo bene sparčiausiai. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio vidurio vidutinė benzino kaina šalyje padidėjo apie 42 proc., o dyzelino – 43 proc. Keliautojai pasakoja, kad kitose ES šalyse degalų kainos, nors ir esant ekonominei krizei, svyruoja. Jei pasaulinėje rinkoje šiek tiek sumažėja, sumažėja ir degalinėse, jei padidėja, tai padidėja ir degalinėse. O pas mus visada kyla tik aukštyn…
Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ korespondentė
