Avarija
Humoreska
Sankryžoje susidūrė keturi automobiliai. Trys daugiau ar mažiau apsidaužė, o vienas išsisuko lengvu šoninio veidrodėlio įbrėžimu. Iš jų išsiritę vairuotojai puolė aiškintis.
– Mano kelias, kuriuo važiavau, yra pagrindinis, – pareiškė vienas.
– Kas tu toks? – paklausė likusieji.
– Aš – socialdemokratas, važiavau į partijos sąskrydį.
– Tavo pagrindinis gal ir buvo, bet prieš dvylika metų, dar prie Kirkilo, – pasigirdo sutartinis juokas.
– Aš Jums buvau kliūtis iš dešinės, – piktai mestelėjo liberalas jam į dureles bakstelėjusiam vairuotojui.
– Atsirado mat kliūtis, – su neslepiama panieka nužvelgė jį konservatorius, – kaip tu išvis atsiradai mūsų kompanijoje?
– Be to, man degė žalia šviesa, – nerimsta socialdemokratas.
– Ką čia tauziji senbezda komuniste, kada tau degė žalia? Atsirado mat valstietis! – staiga pratrūko iki tol tylėjęs ketvirtasis vairuotojas. – Tu gi visą gyvenimą kitos spalvos kaip raudona ir nematei. Vyrai, kas už Lietuvą, tvarką ir teisingumą visose sankryžose, junkitės prie mūsų!
– Petrai, nesinervuok, – paglostė kažkuris karštakošį per petį, – ramiai išsiaiškinkim, nors man atrodo, kad būtent tu ir pakišai…
– Jūs tik paklausykit, ką tas šneka!? – Petru įvardintas sukasi ratu. – Aar aš koks, kad bet kam kaišiočiau?
Atvažiavo policijos ekipažas, apžiūrėjo įvykio vietą ir ėmėsi pildyti protokolą.
– Aš sukau į kairę ir… – pirmas pradėjo konservatorius.
– Na, ar jūs girdite?– skeryčiojasi Petras. – Konservatorius suka į kairę! Ar tu bent vakarais, prieš miegą paskaitai, kas tavo partijos programoje parašyta?
Vairuotojams taip karštai besiaiškinant prie sankryžos susirinko didelis būrys smalsuolių.
– Kas jie tokie? – klausia liberalas.
– Manau, kad liaudis, nors negaliu garantuoti, seniai jos nemačiau, – abejoja socialdemokratas.
– O kam jie čia susirinko, juk dar ne rinkimai? – nesusigaudo konservatorius, galimai susitrenkęs galvą.
Tuo tarpu policininkai profesionaliai atliko savo darbą: viską nufotografavo, apklausė dalyvius ir liudininkus, išmatavo atstumus ir stabdymo kelią. Pamažu pradėjo aiškėti situacija ir avarijos kaltininkas. Tai tas, kuris atvažiavo šalutiniu keliu nuo Gargždų pusės. Visi lengviau atsipūtė ir tik dabar pastebėjo, kad sankryžoje nebėra nei avariją sukėlusios mašinos, nei jos vairuotojo. Policininkai – ne žiopliai ir jau už pusvalandžio pabėgėlį prie restorano sustabdė kitas ekipažas. Apklausiamas Petras nuoširdžiai prisipažino:
– Vyrai, ranką prie širdies pridėjęs sakau jums – nu, gal kas nors ir buvo, bet aš tikrai nepastebėjau, ne tas man rūpėjo. Patys gi matote – aš sveikas, mašina net nenubrozdinta. Ai, veidrodėlis, ką aš žinau, gal vaikėzai užkliuvo, varinėja jie čia su dviračiais, bet ar aš jiems uždrausiu?
Algimantas VAŠKYS
