Avaringame Vėžaičių kelyje įtaria karmą

2013-ųjų metų gruodžio pradžioje kelyje Plungė–Vėžaičiai žuvo trys plungiškiai jaunuoliai. Tai paskutinė skaudžiausia avarija, įvykusi netoli Vėžaičių. Po šios tragedijos policijos pareigūnai ėmėsi intensyvių reidų, kelio dangą ėmė tvarkyti kelininkai. Tikimasi, kad tai pažabos nedrausmingus vairuotojus.

Eismo įvykiai kelyje Vėžaičiai-Plungė kartojasi lyg užkeikti. Po 2013-ųjų gruodį įvykusios paskutinės tragiškos avarijos, kurioje žuvo trys jaunuoliai, policija ir kelininkai ėmėsi aukščiausių saugumo priemonių. Visgi esama nuomonių, jog avarijos šioje atkarpoje įvyksta ne dėl prasto asfalto ar kelio vingių. Aiškiaregio savybių turintis Bruonius institucijas bando įtikinti savo nuojauta – kelias avaringas, nes po juo plyti kapinynas.

Neįtikino ir mero

Į „Bangos“ redakciją ne pirmąsyk užeina Bruonius, kuris teigia turintis aiškiaregio savybių. Prieš pusmetį šis 58-erių vyras laikraščio skaitytojams pasakojo apie šaltinio vandens galią. Įvertinęs Gargždų parke esantį sveikuolių pamėgtą šaltinėlį Bruonius liko šokiruotas. Esą šis vanduo teka iš parke glūdinčių kapinių ir jo gerti nepatartina. „Neklauskite, iš kur žinau. Pats sau daug klausimų turiu“, – ir dabar sako vyras, pasakojantis apie Vėžaičių kelio karmą.

Vaikščiodamas po Vėžaičių kelio apylinkes Bruonius įsitikino – po žeme palaidoti šimtai žmonių. „Spėju, kad kapinynas gali driektis kokių 4 hektarų plote. Važiuojant šiuo keliu iki žydų žudynių vietos, kapai po keliu tęsiasi maždaug 1,5 km“, – savo versiją pateikė jis. Vyras negali pasakyti, kuriuo laikotarpiu žmonės laidoti. Esą tai ne tik 1941m. Vėžaitinės miške nužudyti žydai. Vyras regi kur kas didesnius kapų plotus. „Kūnai gražiai palaidoti, gal

„Nesu girdėjęs kalbų, kad kelias avaringas dėl kapinių. Manau, kad kaltos kelio ypatybės: posūkiai, įkalnės, o dar miškas“, – racionaliai nelaimes aiškina Vėžaičių seniūnijos seniūnas Liudas Laukaitis. Visgi seniūnas prisiminė, kad prieš keletą metų šiame kelyje per plauką eismo įvykyje nenukentėjo vienas vyskupas. „Tada ties Jurjonų kaimu atsirado koplytstulpis, jį pastatyti nusprendė pats vyskupas“, – apie tai, kad priemonių jau bandė imtis dvasininkai, priminė L. Laukaitis.

kariškių“, – svarstė jis. Aiškiaregis sakė šiuo klausimu bendravęs ir su rajono meru Vaclovu Dačkausku, iš „Bangos“ redakcijos ketino vykti į Klaipėdos rajono policijos komisariatą. „Bėda ta, kad manimi niekas netiki“, – apgailestavo vyras. Jis prašė ir šįsyk neskelbti jo pavardės, nefotografuoti.

Ragina statyti daugiau ženklų

Bruonius tenori įtikinti kelių sergėtojus, kad šiame ruože būtina griežtesnė kontrolė. Juolab kad pats ne sykį matė nuo šio kelio į griovį nuskriejusių automobilių, kuriems įvykiai visgi baigėsi laimingai.

Vyras nėra vienintelis, manantis, kad kelias avaringas būtent dėl netoliese vykusių žudynių. Užpernai kraupią avariją ties avaringu posūkiu matęs vienas vietos gyventojas irgi dalijosi nuomone, esą ko norėti – juk šiuo keliu į pražūtį buvo varomi šimtai žydų. Gal tada kelias ir aplaistytas ašaromis.

Policija teisia vairuotojus

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika nesijuokia iš tokių svarstymų. „Iš religinės pozicijos žiūrint, kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus. Tačiau pirmiausia reikia akcentuoti Kelių eismo taisykles. Jose yra aiškus punktas, kad kelią reikia įsivertinti ir laikytis greitį ribojančių ženklų, juostų ženklinimo ir kt.“, – sakė Klaipėdos AVPK atstovas.

Anot pašnekovo, vairuotojai privalo prisiimti visą atsakomybę už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje.

„Kelyje Vėžaičiai–Plungė per pastaruosius metus atlikome nemažą įdirbį: organizavome reidus, vykdėme greičio kontrolę, tikrinome vairuotojų blaivumą. Pastaruoju metu skaudžių įvykių kelyje nebėra buvę – gal tai ir yra rezultatas“, – svarsto M. Džermeika.

Jis akcentuoja, kad kelyje nėra avaringiausios vietos – avarijų įvyksta skirtingose atkarpose, dažni ir laukinių žvėrių sukeliami eismo įvykiai. „Kelio situacija išanalizuota pakankamai, kadangi VĮ Klaipėdos regiono keliai nuolat teikiame statistiką apie eismo įvykius. Pagal juos matosi, kokių priemonių reikia imtis, taigi kelyje atsiranda ištisinės linijos, lenkti draudžiantis ženklinimas, kiti ženklai“, – vardijo M. Džermeika.

Kelininkai tvarkys dangą

VĮ Klaipėdos regiono keliai Klaipėdos kelių tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis irgi įsitikinęs, kad dėl eismo įvykių kalčiausias vairuotojų aplaidumas. „Veikia žmogiškasis faktorius: vairuotojai nesilaiko kelių eismo taisyklių, nepasirenka saugaus greičio“, – mano jis.

2014 m. įmonė rekonstravo prasčiausią provėžuotą 3 km kelio atkarpą. Šiemet planuojama šitaip apdoroti dar 2,7 km kelio dangos. „Pavojingiausiose atkarpose įrengti visi reikalingi kelio ženklai. Važiuoti tokiose vietose leidžiama 50, 70, o atnaujintame ruože 90 km/h greičiu. Daugiau ženklų, manau, šiuo metu nereikia. Juo labiau, kad avaringas ne visas kelias“, – sakė kelininkų atstovas.

Anot Kelių policijos biuro atstovo M. Džermeikos, kelias Vėžaičiai–Plungė – vienas iš pavojingiausių Klaipėdos rajone. Visame Klaipėdos regione avaringiausiu jis vadina kelią Šilutė–Klaipėda.

• Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina SKIOTYTĖ:

  – Tai senas istorinis kelias, vedęs iš Oginskių Plungės dvaro į Vėžaičių dvarą. Jis iš Telšių per Plungę, Vėžaičius ir Gargždus vedė į Klaipėdą. Kelias jungė stambų prekybos (importo ir eksporto) centrą regione – Klaipėdą su Žemaitijos regionu.

  Svarbus su šiuo keliu susijęs vienas tragiškas istorinis įvykis. Tai 1941 m. rugsėjo-spalio mėnesiais vykdytos žudynės šio kelio kertamame Vėžaitinės miške. 1941 m. birželio 22-ąją nacistinės Vokietijos armija užpuolė Sovietų sąjungos okupuotą Lietuvą. Pirmoji puolimo banga kliuvo Palangos–Švėkšnos pasienio ruožui. Gargždų miestelio gyventojai ir pats Gargždų miestelis tuomet nukentėjo kone labiausiai. Didelė jo dalis sudegė, čia birželio 24 d. įvyko pirmasis masinis nacių vykdytas žydų naikinimas Sovietų sąjungoje. Miestelio žydų (moterų ir vaikų) laukė kiek kitoks likimas. Nacistinei Vokietijai 1941 m. birželį užėmus kraštą, jie buvo suvaryti į laikiną getą Minijos gatvės šiaurinėje pusėje, vėliau išgabenti į buvusį Gargždų dvaro Anielino palivarką. Keturis mėnesius taip išgyvenusios žydės ir vaikai rudeniop buvo sušaudyti Vėžaitinės miške, kur ir buvo užkasti. Skaičiuojama, kad ten nužudyta apie 300 žmonių.