Bandysim iš naujo?

Teks bandyti. Jau mažiau kaip mėnuo lieka iki savivaldos rinkimų, galimų kandidatų sąrašai pateikti, nuotraukos sudėtos į viešąją paveikslų galeriją, ir galim pradėti rinktis. Taigi pirma – rinktis, o paskui jau – rinkti. Tik kaip čia vėl neprašauti, kad nebūtume tildomi žodžiais: „Ką išsirinkote, tą ir turite.“ Gal tikrai, kaip yra siūliusi šio laikraščio žurnalistė, atmetimo principas padėtų.
O kadangi visada yra įdomesnis žvilgsnis iš šalies (jis kritiškesnis, pastabesnis, gal netgi drąsesnis), tai šį kartą mėginau rinkimų klausimu pasitarti su čia negyvenančiu, bet aktyviai vietos reikalus stebinčiu ir išmanančiu žmogumi. Palikęs mūsuose daug draugų, pažįstamų, giminaičių, jis, pasirodo, jau išstudijavęs ir kandidatų į Savivaldybę ir merus sąrašus. Pagal jo pastebėjimus ir komentarus pabandžiau pradėti savąją rinkimų „kampaniją“.
Taigi kandidatų ir į merus, ir į Savivaldybę užtektinai, bet vis kažkas kliūva. Štai vienas sąrašas kaip ir nieko, kandidatas į merus, atrodo, išmanantis ir padorus žmogus, bet komandiniame sąraše įsitvirtinusi persona, kuri jau beveik visas partijas pakeitusi ir kiekvienuose rinkimuose vis naujame sąraše išdygsta. Imi galvoti, o jeigu toje komandoje ir daugiau tokių besą, tai galima manyti, kad nuomonę pakeisti jiems bus labai lengva ir moraliniai principai tikrai nesulaikys. Pasitikėjimas bliūkšta.
Kitame sąraše regi jau buvusius, daug metų valdžiusius ir vėl valdyti norinčius. Tik kaip čia neprisiminti kartą į Seimą pakliuvusio tokio Antano (ši tikra istorija vis šmėkšteli TV humoro laidose). Pabuvo žmogus Seime, pakilojo ranką, kur reikėjo, ir taip jam ten patiko, kad ilgą laiką niekaip pasitraukti negalėjo, veržėsi nors balkone pastovėti. Panašu, kad ateityje vėl ieškos kelių sugrįžti. Tad ir vietos politikų sugrįžtuvės kelia abejonių, ar tikrai šitai lemia stipri meilė mūsų miestui ir rajonui. Gal darbų kokių nespėjo atlikti ar įsipareigojimų kam nors neįvykdė? Imi ieškoti priežasčių, atliktų ar norėtų atlikti reikšmingų darbų. Gerai, jeigu randi. Bet čia darbas nemenkas.
Žvelgiam toliau. Štai vienas kandidatas į merus labai greitai pabuvojo net keliose televizijos laidose (aišku, ne savo noru). Buvo atlikta vieša jo biografijos, turto ir sąžinės revizija. Kadangi žmogus rajono rinkėjams menkai pažįstamas, tai dabar apie jį jau žino visi. O kai žino, rinktis darosi lengviau. Kaip ten bebūtų, reikia pripažinti, kad žmogus tose laidose elgėsi kultūringai. Jis nebėgiojo nuo žurnalistų, nesislėpė kabinete, dirbtinai neskubėjo į kažkokį menamą posėdį ir „nesusirgo“, kaip kiti veikėjai, atsidūrę nepatogioje situacijoje.
Turbūt sunkiausia rinktis, kai nieko apie kandidatus nežinai. O tokių, ypač norinčių Savivaldybės taryboje padirbėti, irgi pakanka. Anksčiau jų rajone nesimatė ir nesigirdėjo, jokiais darbais ir idėjomis nepasižymėjo, dirbo tyliai savo naudai, o dabar štai ėmė ir panoro į platesnius vandenis. Beje, apie kai kuriuos susidaro įspūdis, kažin ar patys žino, kad rinkimų sąraše atsidūrė. Ką gali, ką sugeba, kokios kompetencijos, kaip dabar madinga sakyti, išvis lieka paslaptimi. Apskritai pagal kandidatų gausumą, išsilavinimą ir profesijas atrodo, kad rajone gyvena labai drąsūs žmonės. Jie visi gali. Nors savivaldybė apima sudėtingą, Klaipėdą juosiančią teritoriją, čia vyksta statybos, renovacijos, rekonstrukcijos, reikia suvaldyti ir didžiulius pinigų srautus, drąsuoliai savo gebėjimais neabejoja. Patekę Savivaldybėn, reikia manyti, jie tikisi naujų čakrų atsivėrimo. Chm….
Tokias įžvalgas paskatinę kraštiečio pastebėjimai – tik pasirinkimo pradžios darbas. Tikėkimės, kandidatai vienaip ar kitaip patys plačiau atsivers savo rinkėjams. Apsisprendimui padėdavo ir jau keletą metų rajone vykę debatai. Taigi dar laiko nesuklysti šiek tiek turime. Svarbiausia ruoštis ir ateiti balsuoti, kad nebūtų kaip sename anekdote:
– Ar eisi balsuoti?
– Ne.
– Kodėl?
– Remiantis statistika, mano balsas nieko nelems.
– Na, bet jeigu visi taip galvos, tai kas tada?
– Remiantis statistika, maždaug pusė galvos kitaip.