„Bangos“ laikraščio jubiliejinės sukaktys: atkurtos Nepriklausomybės metais nueitas prasmingas ir kūrybiškas kelias

Apie 100 numerių, apie 1 600 nespalvotų ir spalvotų puslapių įvairių naujienų ir publikacijų – tokia vienerių metų Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“, kurį leidžia uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų banga“, leidybos statistika. Bendrovė, šiais metais mininti savo gyvavimo 30-metį, per tuos dešimtmečius sugebėjo įveikti daugelį šiuolaikinei žiniasklaidai skirtų iššūkių. Nors laikraščio ištakos siekia 80-metį, tačiau būtent atkurtos Nepriklausomybės metai ir bendrovės įkūrimo sukaktis redakcijai yra svarbiausia ir prasmingiausia data.
Klaipėdos rajono laikraštis taip pat turi ir nuolat tobulina savo naujienų portalą www.gargzdai.lt.
„Bangos“ laikraštis yra Nacionalinės rajonų ir miestų laik­raščių leidėjų asociacijos narys, kartu su šešiais Vakarų Lietuvos leidėjais jau tris dešimtmečius leidžiantis savaitraštį „Vakarų Lietuva“, o Kretingoje prieš dvidešimt metų taip pat kartu su Vakarų Lietuvos laikraščių leidėjais įsteigęs vienintelę Lietuvoje spaustuvę vietiniams ir regioniniams laikraščiams spausdinti.

Romantiškas pavadinimas tiko ir futbolui
Nuo istorijos nepabėgsi, kokia ji šiais laikais nepriimtina bebūtų. Klaipėdos rajono laik­raščio „Banga“ ištakos siejamos su 1945 m. gruodžio 21-osios data. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą visos sritys buvo persmelktos komunistine ideologija. Tuomet bene pagrindiniu šios ideologijos ruporu buvo spauda. Klaipėdos mieste buvo leidžiamas apskrities laikraštis „Raudonasis Švyturys“. Muziejininkės Sabinos Vinciūnienės nuomone, galima manyti, kad jo pavadinimas parinktas prisimenant komunistinį nelegalų Klaipėdos krašto laik­raštį „Raudonas švyturys“ („Der rote Leuchtturm“), leistą 1931–1932 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Klaipėdos apskrities laik­raštis „Raudonasis Švyturys“ gyvavo 1945–1950 m. 1951 metais jis tapo Klaipėdos rajono laikraščiu. 1962 m. laikraštis sujungiamas su Kretingos rajono laikraščiu „Švyturys“ ir šiuo pavadinimu ėjo iki 1963 metų sausio 1 d.
1963 metų vasario 2 d. išėjo pirmasis Klaipėdos rajono laik­raščio „Banga“ numeris. Juokauju, kad galbūt tuometinius Vilniaus sovietinius valdininkus rajono atstovai papirko Drevernos unguriais: sovietmečiu „Bangos“ pavadinimas atrodė pernelyg romantiškas, menkai siejamas su ideologijai būdingais laikraščių pavadinimais „Komunistinis rytojus“, „Tarybinis kelias“ ir pan.
Nuo pat pirmųjų laikraščio leidimo metų redakcija globojo jaunuosius rajono literatus. Jų kūrinėliai buvo spausdinami kas mėnesį išeinančiame literatūriniame puslapyje. Beje, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Dirgėla, Žvaginių kaimo jaunuolis, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje savo kūrybinį kelią pradėjo būtent „Bangoje“. Ilgametė medikė Aniceta Staponienė prisiminė, kad Gargžduose į futbolą ją pakvietė toks Petras Dirgėla, vėliau tapęs rašytoju. „Jis buvo naujokas laikraščio redakcijoje. Taip pat didelis futbolo mėgėjas. Sako: „Man vienam nepatogu, žinai, Aniceta, eime kartu.“ Taip mudu ir pradėjome vaikščioti į futbolą“, – prieš kelerius metus prisiminimais dalijosi gargždiškė, kai buvo rengiama knyga „Bangos“ futbolo komandos 50-mečiui pažymėti. Įdomu tai, kad prieš tuos penkis dešimtmečius kuriantis futbolo komandai, sporto atstovai suko galvą, kaip pavadinti komandą, o ant stalo pasitaikė laikraštis… Tad taip ir buvo nulemtas komandos pavadinimas. Beje, dabar UAB „Gargždų banga“ už suteiktą galimybę naudotis klubui „Bangos“ vardu yra Lietuvoje žinomos VšĮ „Gargždų banga“ dalininkė.
Redakcija pasinaudojo galimybe
1995-ieji – šie metai mums, žinoma, yra nepalyginamai reikšmingesni už anksčiau minėtąją datą. Priminsiu, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tuometinių vietinių laikraščių steigėjų ir leidėjų teisės buvo priskirtos rajonų ir miestų savivaldybėms. Iki 1994-ųjų „Bangos“ laikraštis priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei, iki to laiko jam vadovavo ilgametis redaktorius dabar jau šviesaus atminimo Antanas Platužas.
1994 m. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą, suteikusį galimybę tuometinėms periodinių leidinių redakcijoms privatizuoti valstybinio reguliavimo sričiai priskirtas patalpas ir turtą, o sukūrus bendrovę ir patiems tapti savarankiškiems: t. y. perimti laikraščio steigėjų ir leidėjų teises iš savivaldybių. Ne visos savivaldybės tokį žingsnį priėmė entuziastingai: pagalius į ratus „Bangai“ tapti savarankiškai ir nepriklausomai bandė kišti ir tuometinė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Formaliai posėdyje Tarybos nariai turėjo balsuoti, ar perleidžia Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ kuriamai uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų banga“ steigėjo ir leidėjo teises. Posėdyje buvo parengtas ir alternatyvus sprendimo projektas: neperleisti, o tai reiškia, kad laikraštis nebegalėtų naudotis įprastu „Bangos“ vardu. Reikėtų kurti kitą laikraščio pavadinimą, pavyzdžiui, gal vadintis kokia „Naująja Banga“, betgi jau tuomet laikraštis su būtent tokiu įprastu visiems pavadinimu per ketverius atkurtos Nepriklausomybės metus buvo atsikratęs ideologinio šleifo, susikūrė gerą reputaciją, žinomumą. Tarybos posėdyje pateikus mūsų redakcijos argumentus, daugumos vietinių politikų suvokimas, kad demokratijos upės nebeužtvenksi ir laisvo žodžio nebesuvaldysi – nugalėjo. Tad mums atsivėrė laisvas kelias ir toliau vadintis „Banga“, tačiau jau patiems tapti nepriklausomo rajono laikraščio ir steigėjais, ir leidėjais.
Minėtas Vyriausybės nutarimas sudarė palankias sąlygos privatizavimo procese pirmenybės teise pasinaudoti tuomet redakcijose dirbantiems darbuotojams. Kita alternatyva buvo tokia: jei redakcijos darbuotojai patys nesteigia bendrovės, tuomet skelbiamas viešas aukcionas ir laikraštį galėjo privatizuoti bet kuris kitas rinkos dalyvis.
„Bangos“ redakcijos kolektyvas tuomet pasielgė solidariai: atmetė bet kokias abejones ir ryžosi savo kukliomis pajėgomis steigti bendrovę ir leisti nepriklausomą Klaipėdos rajono laikraštį su tuo pačiu „Bangos“ vardu. Bendrovės steigimo laikotarpiu laikinąja laikraščio redaktore vienerius metus buvo paskirta dabar jau taip pat šviesaus atminimo žurnalistė Irena Kasperavičienė. Pirmasis akcininkų susirinkimas įvyko 1995 m. sausio viduryje, buvo išrinkta bendrovės valdyba, o jos pirmininke, taip pat ir nauja laikraščio redaktore buvau paskirta aš, tada jauniausia redakcijos žurnalistė. Šias pareigas priėmiau labai atsakingai, manydama, kad vadovausiu vieną kadenciją, o paskui vėl dirbsiu korespondente. Mano planuota viena kadencija prailgo iki šiol.
Šiuo metu UAB „Gargždų banga“ yra dešimt akcininkų ir Lietuvoje tai jau yra labai reta laikraščio bendrovė, kurios akcijos nėra perpirktos svetimų asmenų, taip pat nėra sukoncentruotos vieno žmogaus rankose: akcininkais tebėra tie patys bendrovę įsteigę redakcijos darbuotojai arba, kai kuriems iš jų mirus, jųjų akcijas paveldėję artimieji.

Buvo įkalnių ir nuokalnių
Per trisdešimt metų UAB „Gargždų banga“ nuolat stengėsi tobulinti savo pagrindinę veiklą – Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ leidybą. Aštuonių puslapių nespalvotas leidinys, 1994–1995 m. ėjęs triskart per savaitę, atsižvelgiant į kaštus ir siekiant efektyvumo, buvo pradėtas leisti du kartus per savaitę, tačiau akivaizdžiai padidinta laikraščio apimtis. Trečiadieniais laikraštis buvo leidžiamas 16 puslapių, šeštadieniais – 20, o kartais puslapių skaičius siekdavo net 28. Tiražas viršijo 6 000 egz. Pastaruosius dvejus metus „Banga“ dėl pasikeitusių logistikos sąlygų išeina antradieniais ir penktadieniais. Tiražas siekia 3 000 egz. Tačiau Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ neapsiriboja vien popierine versija. Buvome vieni iš pirmųjų įsteigę ir internetinį laikraščio puslapį. Ne tik rajono, bet ir regiono, šalies naujienos dabar pateikiamos prieš trejus metus jau šiuolaikiškai atnaujintoje internetinėje laikraščio svetainėje www.gargzdai.lt, o laikraščio publikacijų, renginių anonsai, fotoreportažai, reklama, vaizdo įrašai skelbiami populiarioje „Facebook“ „Bangos“ laikraščio paskyroje. Šiuo metu turime daugiau nei 38 000 sekėjų.
Manau, kad laikraščių tiražų tirpimo problema yra ne kartą narstyta ir išnarstyta: pradėjus Lietuvoje itin sparčiai vystytis internetinei žiniasklaidai, kuri iš pradžių buvo nemokama ir aktualijų požiūriu žymiai greitesnė, regioninei spaudai atlaikyti tokį konkurencinį spaudimą buvo nelengva. Su naujųjų technologijų antplūdžiu keitėsi ir skaitytojų poreikiai, technologijos užaugino rėksmingų antraščių skaitytojus. Laikraščių reklamos užsakovai pamažu, o paskui urmu išsikraustė į skaitmeninį pasaulį. Kai kurie laikraščiai krito nelygioje kovoje jau prieš dešimtmetį ir krito ne tik regio­niniai. Po kurio laiko šaukštą padėjo ir naujai įsteigtas kitas mūsų rajoninis laikraštis, už kurio nugaros šmėžavo gerai žinomo Seimo nario ausys.
Tarp priežasčių, sumenkinusių laikraščių bendrovių finansinius pajėgumus, o tuo pačiu ir tiražus, verta prisiminti ir Lietuvos pašto prenumeratos ir platinimo paslaugų įkainių kilimą jau ne procentais, bet kartais, taip pat 2009-ųjų taip vadinamąją naktinę reformą, kai PVM tarifas spaudai buvo padidintas nuo 5 proc. iki 21 proc. Tiesa, po kelerių metų visgi vėl buvo sumažintas, tačiau tai pareikalavo daug derybų su valdžia, kad ji atsigręžtų į Europos Sąjungos standartus: juk ES kai kurios šalys spaudai taiko net nulinį PVM tarifą.
Pastaraisiais metais bend­rovių, leidžiančių laikraščius, biudžetus dar labiau apkarpė koronaviruso pandemija, agresorės Rusijos karas Ukrainoje – tuomet Lietuvoje pritrūkus laikraštinio popieriaus rinkoje jis pabrango dvigubai. Tai akivaizdžiai atsiliepė laikraščių leidybos kaštams.
Nestandartiniai leidėjų sprendimai: kooperacija
Bendrovė „Gargždų banga“ sutelktomis „Bangos“ redakcijos pajėgomis vienaip ar kitaip atsilaikė įvairių krizių laikotarpiu, kurios visgi skausmingai sekino tiek kūrybinius, tiek finansinius išteklius.
Svarbiausia mūsų vietinės spaudos išlikimo, o tam tikru laikotarpiu ir suklestėjimo sąlyga laikau grupės Vakarų Lietuvos laikraščių leidėjų sumanymą vienytis, o ne konkuruoti tarpusavyje, įgyvendinti šią progresyvią mintį dar labiau paskatino apskričių įkūrimas. Tuomet kai kurių apskričių centrų (didmiesčių) laik­raščių leidėjai puoselėjo viltį po savo sparnu priglobti ir rajoninius laikraščius. Jiems toks planas Vakarų Lietuvoje neišdegė, nes Klaipėdos apskrityje stipriausi rajonų laikraščiai pradėjome kurti bendrus projektus. Pirmiausia kooperacijos idėją įgyvendino keturi rajonų laikraščiai, prie mūsų vėliau prisijungė dar keli.
Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ kartu su Kretingos rajono laikraščiu „Pajūrio naujienos“, Mažeikių rajono laikraščiu „Santarvė“, Plungės rajono „Plungė“, Telšių apskrities laikraščiu „Telšių žinios“, Skuodo rajono laikraščiu „Mūsų žodis“ bei tuo metu itin inicia­tyviu kooperacijos įkvėpėju Šilutės rajono laikraščiu „Pamarys“ (deja, prieš kelerius metus „Pamarys“ popierinio laikraščio atsisakė, yra tik portalas, tačiau vietoj „Pamario“ pernai prie mūsų prisijungė Plungės rajono laikraštis „Žemaitis“) sukūrėme Lietuvoje unikalų žiniasklaidos kooperacijos produktą – savait­raštį „Vakarų Lietuva“, leidžiamą nuo 1995 metų. Klestėjimo laikais savaitraščio „Vakarų Lietuva“ bendras tiražas perkopdavo 32 000 egzempliorių. Šiuo metu yra apie 22 000 egz. Toks vietinių laikraščių ilgametės kooperacijos pavyzdys Lietuvos spaudoje yra vienintelis: visi su visais konkuruoja, o mes bend­radarbiaujame. Šis susivienijimas mums garantavo didesnes reklamos pajamas, žinomumą, skaitytojams – didesnę naujienų, temų įvairovę. Sunkiausiais perio­dais tai buvo ne tik ekonominis junginys, bendro turinio kūrybos procesas, bet ir vienas kito palaikymas, dalijimasis idėjomis.
Bendrų tikslų siekis 2006 m. mus suvienijo dar vienam svarbiam ir toliaregiškam sprendimui: „Vakarų Lietuvos“ savait­raščio leidėjai įkūrėme vietinių ir regioninių laikraščių spaustuvę Kretingoje. Kad galėtume būti laisvi nuo kitų spaustuvių rinkos dalyvių diktato. Bendrovę „Vakarų spaustuvė“ įsteigėme savo laikraščių bendrovių bend­romis finansinėmis ir kredito pajėgomis, nors be jokių ES fondų, be valstybės palaikymo išsilaikyti buvo ir yra nelengva. Šiuo metu mūsų spaustuvė spausdina apie 20 leidinių iš visos Lietuvos. Tai tikrai geras rodiklis turint omenyje tai, kad vietinių ir regioninių laikraščių leidėjus žemesnėmis kainomis prieš kelerius metus prisiviliojo Lenkijos spaustuvininkai. Juk Lenkijoje – nulinis PVM tarifas spaudai.
Prasmingos laikraščio iniciatyvos
Vakarų Lietuvos vietos laik­raščių leidėjų asociacija subrandino ir didesnės vienybės idėją – taip gimė Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Žinoma, „Banga“ yra aktyvi jos narė, nes laikosi esminės pozicijos: „Virbas lūžta, virbų šluota – ne.“
Mes kūrybiškai dalyvaujame Medijų rėmimo fondo programų projektiniuose konkursuose, puoselėjame ilgametes kultūros, švietimo, sporto veiklos rajone rėmimo tradicijas, skatiname labdaros akcijas, visuomenines iniciatyvas. „Bangos“ redakcijoje savanoriškai, be jokių papildomų paramų išugdyta dešimtys jaunosios kartos žurnalistų, komunikacijos specialistų, kurie yra pasiekę karjeros aukštumų, dirba įvairiose Lietuvos žiniasklaidos bendrovėse ar kitose įmonėse.
„Bangos“ redakcija daugelį metų inicijuodavo rajono „Metų projekto“, „Metų žmogaus“ rinkimus ir organizuodavo puikius nominantų pagerbimo vakarus, laureatams įteikdavo rėmėjų premijas.
Viena prasmingiausių „Bangos“ laikraščio iniciatyvų buvo puoselėjama dvylika metų – po brandos egzaminų kasmet iškilmingai svariomis piniginėmis premijomis apdovanodavo 5 geriausiai egzaminus išlaikiusius abiturientus. Tokių per 12 metų buvo net 61. Šią kilnią gabaus jaunimo skatinimo misiją pavyko įgyvendinti bendradarbiaujant su vietos verslu.
Trisdešimtmetį mininčios UAB „Gargždų banga“ didžiausias kapitalas yra joje dirbusieji (pagarba Amžinybėn išėjusiems), esantys užtarnautame poilsyje ir dabar dirbantys pareigingi, atsakingi, kūrybiški žmonės. Nors dabar jau neturime finansinių galimybių redakcijos darbuotojams pasiūlyti konkurencingų atlyginimų, tačiau „Bangos“ laikraščio žurnalistai yra savo srities profesionalai, turintys žurnalistinį ar humanitarinį aukštąjį išsilavinimą, yra pelnę apdovanojimų įvairiuose kūrybiniuose konkursuose. Džiaugiamės, jog su „Banga“ iki šiol kūrybiškai bendradarbiauja Gargždų miesto garbės pilietė, ilgametė žurnalistė Aldona Vareikienė.
Kitas didžiausias mūsų turtas yra laikraščio „Banga“ skaitytojai, prenumeratoriai, bendraautoriai, bičiuliai.
Padaryti geriau – nevėlu?
Naujosios komunikavimo formos taip pat gerokai apribojo vietinių laikraščių darbą, o tuo pačiu atsiliepia ir turinio kokybei. Atrodo, demokratinėje šalyje, kurioje galioja Visuomenės informavimo įstatymas, gauti informaciją tenkinant visuomenės interesą turėtų būti labai paprasta. Deja, vis labiau stiprėja tendencija, kai valstybinės institucijos užveria duris tiesioginiam žurnalistų darbui: informacija filtruojama per viešųjų ryšių specialistus. Ministerijos, kitos valstybės, biudžetinės įstaigos taip pat augte apaugusios komunikacijos tarnybomis.
Bet kurio laikraščio kokybę ir pobūdį formuoja daugelis vertybių: individuali žurnalisto, savininko, vadovo bei vyraujanti žurnalistikos kultūra. Nesu originali padariusi atradimą, jog vietinė spauda vis dar yra arčiausiai žmonių visomis prasmėmis: į redakciją galima įeiti nevaržomam jokių specialių leidimų, galima laikraščio korespondentui išsipasakoti lyg psichologui, o redaktoriui tiesiai šviesiai išrėžti apie jo redaguojamame laikraštyje padarytas klaidas. O jų padarome – ir man atrodo, kad garbė tam, kuris nebijo to prisipažinti.
Dabartiniu metu kas tik netingi prognozuoja popierinės žiniasklaidos mirtį: akivaizdu, spauda išgyvena nelengvus laikus ir aukšto skrydžio į didelius tiražus jau nebebus dėl jau aptartų problemų, naujųjų technologijų veržlaus vystymosi. Rajonų, regioninių laikraščių ateitis nebus rožėmis klota: pastaraisiais metais ne vienas laikraštis nusprendė nutraukti leidybą, kiti mažina leidybos apimtis.
Yra vilties, kad vietinė spauda vis dar turi savo nišą: vietos bendruomenės gyvenimą, kuris įdomiausias vietos žmonėms. Jiems reikia gyvų žinių, sukurtų ne naudojant dirbtinį intelektą, jie siekia gyvo pokalbio su korespondentu, o ne elektroniniu laišku. Jie nori jausti sklaidomų laikraščio puslapių jaukų šiugždesį. Kai save viešojoje erdvėje efektyvia bendrove pristatantis Lietuvos paštas vėluoja atnešti laikraštį, skaitytojai mums sako, kad tai – tragedija: „Be laikraščio – ne gyvenimas.“
Paradoksalu, kad vartydama rajono laikraščio istoriją radau pirmojo redaktoriaus Juozo Chli­vicko pamąstymus, kurie tinka net šiems laikams: „Visada ne tik malonu, bet ir naudinga, praėjus tam tikrą kelią, atsigręžti ir žvilgterėti atgal. Labai ryškiai matai klaidas, kurių, atrodo, buvo galima išvengti, bet tada jų nepastebėjome. Galėjome daug ką padaryti geriau, efektyviau, bet neturėjome patirties, neužtekdavo drąsos, ne visiems reikėjo to galimo progreso.“ Net keista kaip taikliai. Laikai visiškai kiti, o tos mintys apie laikraščio leidybą ir turinio kokybę – aktualios. Ypač samprotavimas apie tai, kad galėjome padaryti (o gal dar ir galime?) geriau.

Vilija BUTKUVIENĖ
Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“, portalo www.gargzdai.lt
redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja, Medijų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininko pavaduotoja
Edvardo GELŽINIO nuotr.