Be balso, bet su veto

Svarbi diena bus ateinantį ketvirtadienį. Lietuvos Seimas spręs dėl Konstitucijos pakeitimų, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Dėl to šalyje bus laikinai sustabdytas nepaprastosios padėties režimas. Mat esmė yra tai, kad nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
Dėl nepaprastosios padėties sustabdymo neverta nuogąstauti: nieko neeilinio šalyje neįvyks. Ir dabar gyvename tos padėties nejausdami kasdieniuose reikaluose. Tikimasi, kad kelių valandų nepaprastosios padėties sustabdymo nepajusime ir balandžio 21-ąją. Tačiau svarbiausia bus tai, kad po Konstitucijos pataisymo bus išsaugotas tiesioginių merų rinkimų įteisinimas. Nors tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko jau dvi kadencijas, tačiau apsigraibyta, kad kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Keista, kad 2015-aisiais skubinant tiesioginius merų rinkimus ir aiškinant, kaip tai pakels pilietinį visuomenės sąmoningumą, Konstitucinis Teismas tokių prieštaravimų nepastebėjo. Diskusijų banga kilo jau po rinkimų ir net praėjus dviem kadencijoms.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. Konstitucijai pakeisti reikia, kad per abu priėmimus už ją balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Dabar tiesiogiai išrinktas meras kartu yra ir savivaldybės tarybos, priimančios svarbiausius sprendimus, narys ir vadovas. Konstituciniam Teismui paskelbus, kad tiesiogiai renkamas meras negali kartu būti ir tarybos, į kurią politikai išrenkami pagal partijų ar komitetų sąrašus, nariu, ir formuoti politiką, ir ją vykdyti, parlamentarams tenka iš naujo tartis dėl mero teisių bei pareigų ir keisti Konstituciją.
Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pranešama, kad šiuo metu parlamentinės partijos susitarė dėl to, kokios turės būti merų galios ir pareigos pakeitus Konstituciją. Pagal susitarimą merai nebebus savivaldybių tarybų nariai, nes tai, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, prieštarauja Konstitucijai, tačiau galės sudaryti tarybos darbotvarkę ir turės veto teisę.
Iš Seimo tribūnų tikinama, kad po minėtų pataisų mero galios nesumažės. Jam teksiančios vykdomosios galios – taip beveik esą visose ES šalyse, kur tiesiogiai renkamas meras. Jo užduotis yra įgyvendinti, vykdyti. Chm, o kodėl Lietuva tiek ilgai išradinėjo tuos modelius, pasirinko visai kitokį 2015 m., jei ES jau yra seniai sukūrusi tokį, kokį mes tik dabar baisiausiai diskutuodami kuriame? Tiesa, juk pas mus jau įprasta, kad vežėčios pirma, o arklys paskui?
Suprantamiau tariant, po priimtų savivaldos rinkimų pataisų meras būtų maždaug toks, koks dabar yra administracijos direktorius. Meras nebegalėtų balsuoti taryboje, nebebūtų ir tarybos narys, tačiau jam suteikta teisė formuoti tarybos darbotvarkes ir vadovauti, pirmininkauti tarybos posėdžiams. Merui kaip politikui apkarpius sparnus visgi maloningai pakišam „bombonkę“: meras įgyja veto teisę. Esą tai yra papildomas instrumentas tam atvejui, jeigu kyla diskusija tarp mero ir tarybos. Tačiau tas veto gali likti balsu tyruose, jei mero taryboje nepalaiko „saviškių“ dauguma. Mat taryba mero veto gali atmesti balsų dauguma, o tuomet į ginčą bus įtraukiamas Vyriausybės atstovas. Ir ginčų virtinė garantuota: visi turės ką veikti! Ką jau ką, o priešpriešinių diskusijų meną, kuris neduoda jokių rezultatų visuomenės gerovei, mūsų politikai yra įvaldę geriausiai. Tuo karščiau bus, kad vietos savivaldoje numatytas dar vienas pakeitimas: taryboje atsiras ir nauja opozicijos lyderio pozicija.
Įdomu, žinoma, kas Klaipėdos rajone ryšis kandidatuoti tiesioginiuose mero rinkimuose po minėtų pakeitimų? Kas norės būti bebalsiu ūkvedžiu su deklaratyvia veto teise? Rajone naujai besiformuojančių arba persirikiuojančių partinių komandų nuotraukos iš jų susirinkimų jau šmėkščioja socialiniuose tinkluose. Tad burti iš kavos tirščių neprireiks. Lyderiaujančių kandidatų veidai švieste šviečia. 2023-ųjų kovas – savivaldos rinkimų pavasaris – ragina vaduotis iš karantininio neveiklumo ir kitas politines partijas, komitetus. Reikės daug kūrybiškumo norint rinkėjus įtikinti, kas nuveikta per praėjusią kadenciją. Ką nuveiks per ateinančią, bus lengviau papasakoti. Žmonės mėgsta lūkesčius.
Šviesių šv. Velykų, viltingų žinių apie Ukrainos pergales.

Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė