Beržas

Humoreska

Akcizas Kloika parašė šiltą eilėraštį apie gamtą:

Stovi beržas prie kelio

Be jokios naudos

Atsidurtų mano pečiuj –

Duotų šilumos.

Parodė jį redakcijoje.

– Jis man primena Paulių Širvį, – sako redaktorė.

– O man – artėjančią žiemą.

– Tada neškite jį į miškų urėdiją – gal naudos apturėsite.

Kloika taip ir padarė. Vyriausiajam urėdui pareiškus, kad jis eilėraščių neskaito, Akcizas lapo viršuje užrašė „Pareiškimas“, uždėjo datą ir pasirašė.

Urėdas paėmė pareiškimą, susikaupęs skaitė, daug svarstė, kol pagaliau paklausė:

– Atleiskite, pone, prie kokio kelio tas beržas stovi?

– Prie pagrindinio, miesto ribose.

– Tai ne mūsų valdos, – apsidžiaugė miškininkas, – neškite jį savivaldybėn…

…Sekretorė padavė pareiškimą merui:

– Kažkoks verslininkas, kiek supratau, iš biokuro, reikalauja skubos tvarka spręsti šį klausimą.

– Labai įdomu, tik mažoka informacijos, – tarė meras Kloikai, perskaitęs pareiškimą.

– Gal galėtumėte papildyti?

– Nėra problemų, – Akcizas prirašė:

Medis stipriai papuvęs

Kelia pavojų.

– Taip, taip, reikalas rimtas ir neatidėliotinas, – meras užvizavo – „ponui Šepučiui“ ir pridėjo:

Ar esat ten buvęs

Ką Jūs galvojat?

Ir nukreipė Kloiką į saugaus eismo skyrių.

Skyriaus vedėjas, gavęs eiliuotą pareiškimą, suprato tai kaip raštvedybos naujovę, greitai įvertino situaciją, užrašė „vykdymui“ ir pasiuntė Akcizą į komunalinį ūkį su prierašu prie pareiškimo:

Galvoti nėra kada

Jis gali virsti

Kad neįvyktų bėda

Reikia nukirsti.

Kadangi beržas tikslaus adreso neturėjo, Kloika vedžiojo komunalininkus nuo vieno medžio prie kito, o tie net sukaitę darbavosi benzopjūklais. Kloika prisiruošė malkų dviem sezonams.

– Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad iš poezijos galima taip prasigyventi, – sėdėdamas šiltoje troboje kikeno Akcizas Kloika.

Algimantas VAŠKYS