Birbinčių kapinių ramybę sudrumstė svetimi kryžiai
Prieš darydamas gerą darbą paklausk, ar jo reikia – tokia liaudies išmintis pasitvirtino Birbinčių kaimo bendruomenei. Prieš kelias savaites entuziastingi žmonės atnaujino senąsias kaimo kapinaites ir išlikusių kapų vietose pastatė kryžius. Apie tai sužinoję paveldosaugininkai stvėrėsi už galvų, mat kryžiai esą net neatitinka istorinio konteksto. Liuteronišką tikėjimą išpažinusių mirusiųjų kapai dabar papuošti Didžiosios Lietuvos tradicijų kryžiais, parvežtais iš kitų kapinių. Kaimo žmonės klausia, ar išvis verta tvarkyti nykstančias kapines, jei savanorystę varžo griežti reikalavimai.
Parvežė iš kitų kapų
Pamiškėje ant nedidelės kalvos esančios senosios Birbinčių kaimo kapinės dar prieš penkmetį buvo pasislėpusios po lapų ir krūmų sluoksniu. Kaimo žmonės nusprendė šią šventą vietą saugoti, ir po keleto talkų teritorija gerąja prasme tapo neatpažįstama. Užžėlę krūmai slėpė ir apsamanojusius antkapius, kai kur – kadaise buvusių kryžių vietas. Bendruomenė sutarė jas pažymėti naujais kryžiais.
Iniciatyvą organizavusi Vanda Vaičikauskienė su vyru Alvydu tam tinkančius kryžius rado Kelmės rajono Užvenčio kapinėse. Moteris pasakojo ten lankanti tėvo kapą, tad pamačiusi sustatytą eilę nenaudojamų kaltinių kryžių pasitarė su kapų prižiūrėtoja. Esą išgirdusi, jei kryžiai bus panaudoti gerais tikslais, prižiūrėtoja leido juos išsivežti. Iniciatyvūs žmonės prieš porą savaičių devynis kryžius įcementavo tose Birbinčių kapinių vietose, kur buvo likę senųjų antkapių likučių. „Dirbome su ta intencija, kad kapus reikia išsaugoti ateities kartoms. Paveldosaugininkai sako, kad po dvidešimties metų atvažiavę žmonės kapuose ras ne tai, kas juose statyta laidojant. Bet palaukite, jei ne mes, ten iš viso nieko nebūtų įmanoma rasti“, – stebėjosi V. Vaičikauskienė.
A. Vaičikausko nuomone, bendruomenės talkos net patikslino istorines žinias. Kultūros paveldo registro duomenimis, Birbinčių kapinėse likęs tik vienas senasis antkapis, o štai tvarkdariai po lapais jų rado bent 5. „Paveldosaugininkai pirmiausia turėtų su grėbliais patys ateiti ir pasižiūrėti, kas yra ne tik paviršiuje“, – siūlė jis.
Kaimo žmonės kapinėse šeštadienį pastatys ir naują koplytstulpį. Kadangi jis atitiks senojo autentiką, specialistai tokį statinį įrengti leido. Visgi kryžius iš kapinių pašalinti Kultūros paveldo departamentas nurodė iki kitų metų gegužės. Tvarkdariai dar nežino, ar pavyks tai padaryti, mat atgal į Kelmę kryžius vežti esą nebūtų gražu. Dėl to bendruomenė „Bangos“ skaitytojus kvietė diskutuoti, ar talkos kapuose turi būti taip griežtai ribojamos.
Vadina svetimkūniais
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė patvirtino, kad Birbinčių kapinės yra įrašytos į Kultūros paveldo registrą, jas saugo valstybė. „Kiekvienose kapinėse yra nustatytos vertingos savybės: kryžiai, antkapiai, kapų pažymėjimo vietos ir kt. Atvežti devyni kryžiai neatitinka Mažosios Lietuvos dalies ir ten buvusių evangelikų liuteronų tikėjimo tradicijų. Kryžiai – katalikiški“, – konstatavo vyriausioji specialistė. Esą bendruomenė apie savo planus turėjo pranešti seniūnijai ar Kultūros skyriui, o jau tuomet būtų pranešta ir leidimus išduodančiam Kultūros paveldo departamentui. „Šitie kryžiai – lyg svetimkūniai kapinėse. Po dešimties metų atvažiavę žmonės žiūrės į juos ir nežinos, kad iš tikrųjų tuose kapuose jų net nebuvo“, – poziciją dėstė S. Šmatauskienė.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė teigė, kad jai nepatogu prieš Birbinčių entuziastus, kurie perėmė seniūnijos pareigą tvarkyti kapus ir vietoje padėkos gavo nemalonumų. „Džiaugiuosi, kad specialistai gražiai paaiškino padėtį, nešaukė, nemoralizavo. Aš jiems irgi paaiškinau, kad bendruomenė geranoriškai tvarko kapus, tik šį kartą pasielgė nepagalvoję apie įstatymus. Manau, kad čia neverta diskutuoti. Kapai yra saugotini objektai ir statiniai juose turi būti suderinti su institucijomis“, – teigė N. Ilginienė.
KOMENTARAS
- Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad Birbinčių atvejis – vienintelis departamento Klaipėdos skyriaus praktikoje. „Mus pasiekė informacija, kad bendruomenė pastatė devynis metalinius kryžius. Atvažiavę tuo įsitikinome, bet paaiškėjo, kad gyventojai juos pastatė vedini gerų tikslų, norėdami papuošti kapines. Tačiau įstatymas tiesiai šviesiai įvardija, kad, norint atstatyti paminklus ar kitokius memorialus, būtina tai suderinti su atsakingomis institucijomis. Iš kitos pusės tokio veiksmo net negalime toleruoti. Kelmė – Didžioji Lietuva, o Birbinčiai yra Mažosios Lietuvos teritorijoje, kurioje buvo kitokios kryžių kalimo taisyklės ir mados. Tai matosi ir kapinėse“, – sakė specialistas. Esą du kryžius būtų galima laikyti tinkamais, nes jie kaldinti maždaug 20 a. 1-ojoje pusėje, kai prekyba kryžiais jau buvo išplitusi. Tačiau paveldosaugininkai įžvelgia ir etikos normų pažeidimą, mat po tais pačiais kryžiais jau ilsėjosi mirusieji. „Mes nesame prieš bendruomenės iniciatyvas. Šiuo atveju išsiaiškinome, kad darbai atlikti gera valia, ir sankcijų netaikysime. Kadangi kapines prižiūrėti turi seniūnija, išsiuntėme įstaigai nurodymą kryžius pašalinti iki kitų metų gegužės 1 d. ir pristatyti į tas pačias kapines, iš kurių buvo paimti. Šie kryžiai irgi turi kultūrinės vertės ir jie turi būti saugojami pirminėje vietoje“, – poziciją dėstė L. Kavaliauskas.
