Blaivybės sukaktis svarbiau už gimtadienį
Vasario pradžioje anoniminių alkoholikų grupė (AAG) Priekulėje atvirame susirinkime minėjo 1 metų sukaktį. Du kartus per savaitę į susirinkimus ateina keliolika seniūnijos žmonių ir vieni kitus palaikydami sveiksta. Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas šios grupės atsiradimą pavadino stebuklu.
Dešimtmetis – be alkoholio
AAG prieš 7 metus įsikūrė Doviluose, vėliau ir Gargžduose, o prieš metus – Priekulėje. Buvusiuose Priekulės kultūros namuose antradienio ir penktadienio vakarais susirenka keliolika šios seniūnijos žmonių, kurie prisipažino esantys alkoholikai ir pasirinko blaivybės kelią. Sveikti, išlikti blaiviems sunku, bet vieniems kitą palaikant žengti drąsiau.
AAG įkūrėja Priekulėje Danutė pasakojo, jog gyvendama Klaipėdoje lankė AAG „Prošvaistė“, o persikėlus į Dituvą, mažiau galimybių buvo nuvykti į susirinkimus. „Todėl sulaukusi pasiūlymo įkurti grupę Priekulėje nesvyruodama sutikau. Ačiū seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, leidusiai naudotis patalpomis, – sakė ji. – Susirinkimuose dalijamės išgyvenimų patirtimi, kalbame apie atkryčius ir kita. O tai labai svarbu siekiant išlikti blaiviems.“
Danutės namuose ant palangės žydėjo įspūdinga gėlių puokštė, vazonuose skleidėsi rožės. „Vasario 5 d. mano vyras minėjo 10 metų blaivybės jubiliejų, – džiugiai ištarė ji. – Dabar gimtadienis nebėra toks svarbus kaip ši sukaktis – juk tai antrasis gimimas.“
Atvyko pasveikinti būrys draugų, likimo brolių. Vaišinosi kava, tortu ir buvo linksma. Juk alkoholio vartojimas ne prie linksmybių veda – prisigėrę visi šneka ir niekas nesiklauso, kyla ginčių ir smurto protrūkių. Danutė akcentavo, jog AAG išmokstama klausytis, gerbti vienas kitą, nesmerkti, nekritikuoti. „Labai svarbu atvirumas – nemeluoti nei sau, nei kitiems, – sakė pašnekovė. – Mūsų grupę lanko 12 Priekulės seniūnijos žmonių. Šiemet sulaukėme dviejų. Jau 11 mėnesių blaivybės keliu žengia du AAG nariai.“
Svarbus artimųjų palaikymas
Į atvirą susirinkimą paminėti pirmosios įkūrimo sukakties į Priekulę atvyko 103 žmonės iš visos Žemaitijos.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Priekulės parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas čia įsikūrusią AAG pavadino stebuklu. Ir tai tiesa, nes sveikstantieji, dalindamiesi patirtimi, išgyvenimais atsispiria alkoholiui. Yra liudijimų, jog naujam gyvenimui pakyla net atėjusieji nuo konteinerių, iš garažų – dirba, važinėja automobiliais.
„Labai svarbus artimųjų palaikymas, – tvirtino Danutė. – Jeigu jo nėra, sunku žengti blaivybės keliu. Pavyzdžiui, artimieji priekaištauja: nebegeri, tai ko ten eini? O kartais net pasako: geriau gertum. Juk kai kam patogesnis girto žvilgsnis. Blaiviomis akimis į pasaulį žvelgiančiojo nebegali stumdyti, apgaudinėti darbdavys.“
Sveikstantys AAG nariai padeda kitiems. Danutė pasakojo, jog važiuoja į Švėkšnos ligoninės Priklausomybės ligų skyrių ir kalbasi su ligoniais. „Jie klausia, ką daryti, kad išbristų iš alkoholizmo liūno? Siūlome išeitį: lankyti AAG. Po tokių pokalbių sulaukiame naujų narių. Vadinasi, esame reikalingi“, – kalbėjo Danutė.
Gydytis prikalbino specialistai
Pusseptintų metų blaivybės patirtį branginanti Danutė neslėpė savo paklydimo ir atskleidė, kaip surado išeitį. Gyveno uostamiestyje – su vyru užaugino sūnų ir dukrą. Ir netikėtai užgriuvo artimų žmonių netektys. Mirė sesuo, palaidojo tėvą, prieš dešimtmetį anapilin iškeliavo vyras. „Jis per daug gėrė – pykau ant jo. Kartu nesėdėjom ir negėrėm – tik per didžiąsias šventes“, – prisipažino Danutė. Po sunkios ligos mirė marti.
Pašnekovė sakė nepajutusi, kaip ieškodama nusiraminimo grimzdo į alkoholio liūną. „Nuėjusi į kapus paverkdavau, o grįždama užsukdavau į barą – išgerdavau brendžio. Vėliau nusprendžiau, kad patogiau nusipirkti ir namuose išgerti. Neturėjau darbo, susirgau. Būdama pas mamą kaime, gerdavau vakarais slėpdamasi nuo namiškių. Po to rytais reikėjo taisyti „dūšią“. Trejus metus negalėjau susivaldyti. Kasdien vaikščiojau apdujusi. Bet aš save pateisindavau: geriu „Trejas devynerias“ arba brendį. Artimieji sunerimo ir ėmė sakyti: daryk ką nors. Duktė pasakė: važiuok į Priklausomybių ligų centrą Klaipėdoje. Nuvykau – buvau visą savaitę girtavusi – išblaivinti reikėjo. Maniau praleisiu 3 dienas ir grįšiu namo. Bet padirbėjo su manimi psichologai, socialiniai darbuotojai, ir aš likau gydytis pagal Minesotos programą „Dvylika žingsnių“. Po to pasiūlė lankytis AA grupėje „Prošvaistė“, – pasakojo Danutė. Ji prisiminė, kaip išėjusi iš susirinkimo baiminosi, kad neužsuktų į parduotuvę nusipirkti „Trejų devynerių“. „Ramybės maldą kartojau, kad nukreipčiau dėmesį nuo alkoholio“, – sakė ji.
Lankydamasi susirinkimuose, Danutė susipažino su vyru – abu buvo vienišiai. Vestuvių nuotraukoje – simpatiški, savimi pasitikintys sutuoktiniai. Jie džiaugiasi išsivadavę iš alkoholio priklausomybės ir to siekti padeda kitiems.
KOMENTARAI
- Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė: „Džiugu, kad pačių žmonių iniciatyva Priekulėje įkurta AA grupė. Labai svarbu, kad susirinkimuose lankosi mūsų seniūnijos žmonės, turintys priklausomybės problemą ir ją pripažįsta. Bandžiau prikalbinti lankytis – pasisekė. Jie mokosi gyventi kitaip. Įveikti savo sunkią silpnybę – didelė dovana šeimai, visuomenei. AA grupė gražiai integravosi į bendruomenę, vykdo veiklą.“
- Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas: „Tikras stebuklas, kad šie žmonės, remdamiesi Dievo malone, kovoja su sunkia priklausomybės liga. Susirinkime išgirdau gražius liudijimus. Per metus 6 priekuliškiai nustojo vartoję alkoholį. Džiugu, kad jiems sekasi. Jie kitaip mąsto ir gyvena. Aš esu su jais ir maldoje, ir kovoje.“
