Būkite sveiki!
Tušti puodai garsiai skamba. Ši liaudies išmintis kaip pirštu į akį pataiko apibūdinant šiuo metu itin išgarsintą sveikatos reformą. Beje, ne pirmąją Lietuvoje.
Kažin, kas pamena, kaip pasibaigė šio amžiaus antrojo dešimtmečio pradžioje vykdyta reforma? Juk tuomet taip pat stambinant ligonines, kai kurias rajonines paliekant tik filialais buvo diegiama mintis, jog esą tai padės konsoliduoti medicinos paslaugas, jos taps prieinamesnės pacientams.
Ar per pastarąjį dešimtmetį minėtos viltys išsipildė?.. Kiekvienas turime savo patirtį. Dažniausiai karčią. Pastaruoju metu vis retėja galimybė patekti pas norimą konsultantą, ilgėja tyrimų atsakymų trukmė. Gal dėl vasaros atostogų? Gal?.. Bet viskam lėtėjant valstybinėje sveikatos sistemoje vis dažniau tenka kreiptis į privačias gydymo įstaigas. Kai gauni šiokią tokią algą, dar ne taip baisu „atsegti“ ir privačiam gydytojui, kuris, beje, neretai dar uždarbiauja po valdiškos tarnybos.
Štai ketvirtadienį iš ryto teko lankytis Klaipėdos universiteto ligoninės registratūroje. Alsią vasaros dieną ten nė uodas nosies nebūtų galėjęs įkišti. Prieš kelerius metus rekonstruota registratūra nė iš tolo netalpino norinčiųjų vizito pas specialistus. Žmonės buvo apgulę palanges, ramstė koridoriaus sienas. Ten trypčiojo ir keletas gargždiškių, pasipasakojusių vieni kitiems, kaip elektroniniu būdu tris mėnesius negalėjo prisiregistruoti prie reikiamo gydytojo. Pacientai tarpusavyje kalbėdamiesi suko galvą, kaip taip gali būti, kad prisijungus prie sistemos rodoma vizito galimybė, o vos tik pradėjus registruotis jau rodoma, kad laikas užimtas. Ir taip yra nuolat. Telefonu prisiskambinti irgi laimės reikalas. Tad lieka vienintelė išeitis – stoti į gyvą eilę. Registratorės pluša nepakeldamos galvos. Visi sudirgę, pavargę, išsekę nuo nežinios.
Laukdami eilėje kai kas sukišę galvas į telefonus skaito kaip tik tomis minutėmis paskelbtą „Vakarų ekspreso“ straipsnį, kad toje pat Klaipėdos universiteto ligoninėje esą yra stabdomos net planinės operacijos. Nebe paslaptis, kad po sujungimo dabartinė ligoninė patiria milijoninius nuostolius, ją paliko ir keliasdešimt gydytojų, tarpusavio atmosfera darbo kolektyve nesiklosto: vieni jaučiasi savais, kiti – svetimais. Tarp sujungtų ligoninių anksčiau visada buvo konkurencija, kas „kiečiausi“. Dabar sumesti į vieną katilą nebeatriša galų, kas, už ką yra atsakingas. Badymasis pirštais, kas, ko nepadarė, yra tik ambicijų perviršius, niekaip nesusijęs su gydymo kokybe. Priešingai. Pacientas lieka paskutinėje vietoje.
Pagaliau ištrūkstu iš registratūros, nes turiu taloną dienos vizitui, tyrimui. Kiti lieka alpėti eilėje tikėdamiesi stebuklingojo talono ateičiai. Kitame ligoninės korpuse susirandu tyrimo kabinetą, gerai, kad anksčiau čia esu buvusi. Jei ieško naujokas, manau, kad vienintelė nuoroda klaidžiame pastate nelabai gelbsti. Prie kabineto ateinu anksčiau nei nurodytas mano laikas, pasidairau tualeto. Jis tiesiai prieš akis. Tačiau užrakintas. Chm. Ligoninėje? Jau jaučiu, kad kažkas norėtų komentuoti, kad tik tokia problema būtų! Man ne taip jau svarbus būtent šis momentas, bet tos užrakintos tualeto durys tarsi skambiosios reformos simbolis: ar tikrai taip įsivaizduojama pacientų gerovė? Juokinga pasidaro, kai pamatau, jog darbuotoja atsirakina personalo kambarį pagraibiusi raktą virš skydinės. Pagraibau ir aš: randu raktą nuo tualeto. Atrakinu ir net pagalvoju švystelėti tą raktą į šiukšlinę. Tualetas turi būti atidarytas pacientams. Tai elementaru sveikatos įstaigoje. Gal būtų įprasta sovietmečiu. Betgi čia kalba eina apie šiuolaikinę ligoninę, kuri skelbiasi esanti progresyvi!
Daug mėšlo teks išmėžti naujajam Klaipėdos universiteto ligoninės vadovui, kurio laukiama kaip saulės užtekančios. Ar pavyks naujam vadovui atsikratyti politikavimo šleifo? Mums, pacientams, visiškai nesvarbu, kokia partija ar koks ministras nori prisiimti reformos laimėjimus. Mums svarbu, kad reforma tikrai įvyktų pacientų labui. Metų pradžioje sujungus Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, buvo skelbiama, kad ši pertvarka, kurios šerdis – modernus ir patikimas gydytojas bei rūpestis kiekvienu pacientu, yra didžiausias pokytis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Apmaudu, kad kol kas viskas atvirkščiai. Ir dar apmaudžiau, kad šį „pokytį“ skaudžiausiai patiria regionų žmonės.
Būkite sveiki, saugokite savo sveikatą. Gink, Dieve, kad Jums netektų patirti „sveikatos paslaugų prieinamumą“.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
