Cepelinų virimo čempionate – Kiškėnų bendruomenės triumfas

Cepelinų čempionato nugalėtojai – Kiškėnų kaimo bendruomenės komanda „Kiškėnų vilkai“.

Trečiąkart vykęs cepelinų virimo čempionatas šįkart buvo Gargždų miesto gimtadienio sudėtinė dalis. Rekordinis skaičius komandų – net 19 – spirgino, čirškino, minkė ir virė cepelinus. Jų užteko ir dalyviams, ir svečiams.

Šiemet čempionatą praturtino socialinė paramos akcija. Mainais už gardžius cepelinus gyventojai atsidėkojo parama VšĮ „Revilita“, kurios ugdytiniai svajoja įsigyti krosnį molio dirbiniams išdegti.

Kasmet komandų daugiau

Visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ pirmininkė Violeta Gedgaudienė džiaugiasi, kad komandų kasmet daugėja. „Dalis jų dalyvavo jau ankstesniuose čempionatuose, čia patiko, tad ir sugrįžo vėl virti cepelinų. Neapsiribojama didžkukulių virimo komandomis tik iš Klaipėdos rajono – priešingai, gali dalyvauti visi, kas tik pageidauja. Šiemet buvo Tauragės komanda, Stoniškių iš Pagėgių savivaldybės, kaip visada – Klaipėdos Paupių bendruomenė ir kt.“, – vardijo „Bendrai visi“ lyderis Vaclovas Macijauskas, viena iš organizatorių Loreta Piaulokaitė-Motuzienė. „Juk anksčiau Gargždai buvo siejami su cepelinais, tik vėliau prasidėjo futbolo era. Matome, kad cepelinų čempionatas turi potencialą, jį svarbu vystyti ir populiarinti toliau“, – neabejoja V. Gedgaudienė ir V. Macijauskas. Anot jo, apmaudu tik tiek, kad į renginį neįsilieja maitinimo įstaigos, pavyzdžiui, visiems žinoma valgykla „Bulvė“, kuri nuo seno ir garsino Gargždus kaip gardžiausių cepelinų miestą.

Visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ pagal bendruomenių rėmimo programą gavo 2 000 Eur iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto cepelinų virimo čempionatui. „Pirkome reikalingas priemones: šaukštus, lėkštes, prijuostes, numatėme 300 Eur prizinį fondą“, – vardijo pašnekovai.

Paskelbė italas

Komandoms buvo skirtos bulvės iš Petro Vasiliausko ūkio, stovai iš UAB „Nordec“, malkos iš UAB „Idmava ir partneriai“, pagrindus (jie padėjo išsaugoti slėnio žolę) laužavietėms paskolino Gargždų kultūros centras. Tad cepelinų virėjams beliko pasirūpinti kitais ingredientais ir mikliai ruošti įdarus, minkyti didžkukulius.

Į cepelinų virimo čempionatą žadėjo atskristi vienas iš cepelinų virimo čempionato sumanytojų italas Christianas Frattima, tačiau jis bendravo su užsikrėtusiuoju COVID-19, tad nebeturėjo galimybės atskristi, teko izoliuotis. Nepaisant to, visų žiūrovų nuostabai nugalėtojų komandą paskelbė jis virtualiu būdu. Per didžiulį ekraną transliuotas italo pasveikinimas visiems, o ypač – Kiškėnų komandai, užėmusiai pirmąją vietą.

Kiškėnų kaimo bendruomenės kiemelyje didžkukulius minkiusi Sigita Bielskienė „Bangai“ sakė, kad pirmoji vieta buvo labai netikėta: „Dalyvavimą daug kas vertino skeptiškai, tad pirmoji vieta tarsi pramušė visus ledus, nebeliko jokių abejonių. Jau ruošiamės ir kitiems metams. Mūsų komanda vadinosi „Kiškėnų vilkai“, juk vilkai savo kieme savų nepjauna, tik kiaulėms šiuo klausimu riesta, ne veltui cepelinus virėm“, – pasakojo S. Bielskienė, kuri visų „Kiškėnų vilkų“ vardu dėkojo pagrindinei virėjai Daliai Muradian.

Komisijos įžvalgos

Kompetentingą cepelinų vertinimo komisiją sudarė žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, etninės kultūros, kapelos „Martvežiai“ vadovas, tradicinių lietuvių liaudies žaidimų sumanytojas ir puoselėtojas Jonas Kavaliauskas, keturių olimpinių žaidynių dalyvis, Europos sunkiosios atletikos čempionas, TV laidų vedėjas, verslo įmonių ir kavinių „Vyšnia“ įkūrėjas Ramūnas Vyšniauskas, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ Reklamos skyriaus vedėja Violeta Tamošauskienė, Veiviržėnų amatų centro direktorė Valė Krauleidienė.

Kad ir kaip būtų gaila, anot E. Bunkos, vertinant bendrai praėjusiais metais cepelinai buvo skanesni. Su jo nuomone nesutiko kitas komisijos narys R. Vyšniauskas: „Man šiemet cepelinai skanesni. Čia buvau ir pernai, labai patiko. Nuostabi atmosfera, draugiškos, nuotaikingos komandos, tik žiūrovų mažoka – trūko reklamos. Visa kita puiku!“

Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę šalies situaciją, gerai, kad nebuvo per daug spūsčių. „Asmens apsaugos priemonių dėvėjimas apsunkino komandų darbą, bendravimą. Tačiau privalu laikytis nustatytos tvarkos“, – kalbėjo V. Macijauskas.

Socialinė akcija

Kaip minėta, cepelinų čempionatą šiemet papildė socialinė akcija. Cepelinais pasivaišinti norėję čempionato svečiai buvo kviečiami paaukoti VšĮ „Revilita“ ugdytinių svajonei – keramikos krosniai. Prie kiekvieno dalyvių kiemelio buvo speciali dėžutė paramai. Patys „Revilitos“ ugdytiniai taip pat nesnaudė, vykdė akciją „Kava iš mūsų rankų“. Negalią turintys „Revilitos“ ugdytiniai iš anksto buvo apmokyti dirbti automobilyje įrengtu kavos aparatu. O Gargždų miesto gimtadienyje siūlė įsigyti kavos ir prisidėti, jei gali, prie jų trokštamos keramikos krosnies. „Akcijos tikslas dvejopas – pirmiausia parodyti, kad negalią turintys žmonės gali dirbti ir surinkti aukų įstaigai taip reikalingai krosnelei įsigyti“, – atvirai kalbėjo VšĮ „Revilita“ vadovė Rekvita Bagdonienė. Moteris ir ugdytiniai buvo sujaudinti miestelėnų gerų žodžių, dosnumo. Kavinės „AMAM Bistro“ savininkė Asta Marcinkeviča šventėje pastatė batutą vaikams, o už linksmybes jame taip pat kvietė prisidėti prie keramikos krosnelės įsigijimo. Iš viso VšĮ „Revilita“ tądien surinko 1408,23 Eur. Piniginį prizą cepelinų virimo čempionate laimėjusi „Laisvų ir teisingų“ komanda jį skyrė taip pat „Revilitai“.

„Keramikos krosnis kainuoja apie 2 000 Eur, tad dar labai trūksta kelių šimtų. Kadangi „Revilitos“ lankytojai daro daug darbų, o išdeginimo paslaugą tenka pirkti, mums viskas labai užsitęsia, net kelis mėnesius laukiame. Jei turėtume patys, viskas vyktų greičiau“, – neabejoja R. Bagdonienė.

Agnė ADOMAITĖ

Aut. ir asm. archyvų nuotr.