Chamus reikia žaboti
„Didžioji dalis Lietuvos verslininkų yra chamai“, – iš peties rėžė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tokia įžvalga Seimo narys pasidalijo trečiadienį komiteto surengtoje diskusijoje „Legalus verslas ir mokesčiai, valdžios iniciatyvos ir verslo lūkesčiai“.
Kodėl parlamentarui trūko kantrybė, kokiomis prielaidomis jis remiasi skleisdamas itin neigiamą įvertinimą apie tam tikrą verslo dalį? „Niekada nei iš Laisvosios rinkos instituto, nei iš kitų verslo asociacijų neišgirstu argumentacijos dėl pačių verslininkų nesąžiningumo. Galiu pasakyti, kad didžioji dalis Lietuvos verslininkų yra chamai, nes šiandien jie siurbia Europos Sąjungos, valstybės biudžeto pinigus, darbuotojai pas juos oficialiai dirba „ant minimumo“, o visa kita gauna juodai. Palaukite, kodėl jūs apie tai nekalbate? Kodėl nekalbate apie „patentininkų“ daromą žalą?“ – trečiadienio komiteto posėdyje karščiavosi Ekonomikos komiteto pirmininkas. Jo nuomone, sąžiningas verslininkas, norintis mokėti mokesčius, šiandien nebegali egzistuoti Lietuvoje. Parlamentaras, kalbėdamas Žinių radijo laidoje, atskleidė, kad yra tokių verslininkų, kurie, padedant politikams ir ryšiams, veikia nekonkurencingomis sąlygomis. Kada gebantieji „prasisukti“ verslininkai laimi Europos Sąjungos pinigus, prieš tai turėtas įmones uždaro, o tada tuos pačius darbuotojus permeta į kitą, nors ES lėšos būna skirtos kurti naujas darbo vietas. „Man yra gėda, kad mes, politikai, niekaip nesugebame sukurti įstatyminės bazės, kad jeigu laimi europinius projektus, kad darbuotojams būtų mokamas tinkamas atlyginimas, vidutinis atlyginimas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Nežinau, ar čia pilnatis Ekonomikos komiteto pirmininką taip paveikė, kad jis ryžosi tokius korupcinius reiškinius išvilkti į dienos šviesą? Tos jo išvardintos bėdos yra tokios senos ir stiprios it granitas, kad dar nė vienas Seimas jų neįveikė. Ir šis neįveiks. Nes dalį politikų galima irgi pavadinti chamais, juk būtent jie ir jų partijos punta iš nesąžiningų verslininkų kišenės. Lietuvoje tarp dalies verslo ir politikos žmonių mechanizmas „aš tau – tu man“ veikia nepriekaištingai.
Premjeras Algirdas Butkevičius, raginantis verslininkus laikytis sąžiningo kainų perskaičiavimo principo ir nepagrįstai nedidinti kainų Lietuvai įsivedant eurą, atrodo lyg koks Don Kichotas. „Kreipiausi į prekybos ir paslaugų įmones jau dabar taikyti kainų nurodymą eurais, adekvačiai kainoms litais, ir nepagrįstai nedidinti kainų nei laukiant euro, nei jį įsivedus“, – skelbia premjeras. Kol A. Butkevičius svaigsta nuo pirmadienį Lietuvos monetų kalykloje pradėtų kaldinti euro monetų skambesio ir gražiais lozungas bando paveikti verslininkus nedidinti kainų, tai kasdienybėje, kurios iš aukštų tribūnų nematyti, prekės lentynose begėdiškai brangsta. Gal geriau Ministras Pirmininkas padarytų keletą netikėtų vizitų į prekybos centrus arba maisto produktus gaminančias įmones. Vietoje pasidomėtų gamybos kaštais ir pardavimų antkainiais. Arba bent jau savo žmonos Jolantos paprašytų parodyti pastarosiomis savaitėmis nupirktų maisto produktų kvitus. Premjere, pasufleruosiu – ypač atkreipkite dėmesį į pieno, grietinės, sviesto kainą. Žinoma, jos negriauna jūsų šeimos biudžeto, bet pensininkų, jaunų šeimų, auginančių vaikus?..
Ministras Pirmininkas yra įsitikinęs, kad euro įvedimas yra apgalvotas žingsnis ir džiaugiasi, jog visuomenės nuomonė apie šią valiutą gerėja – Eurobarometro tyrimai fiksuoja augantį žmonių prielankumą, kuris jau viršija 46 procentus. Balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas (daugiausia dėl augsiančių kainų) turės neigiamų pasekmių. Tačiau stebint tiek latvių, tiek kitų euro zonos šalių pavyzdžius matyti, kad įvedus eurą daugelis žmonių greičiausiai pakeis savo nuomonę, o baimės pasirodys buvusios nepagrįstos bent jau iš dalies. Euro įvedimas leis verslui, valstybei ir patiems gyventojams pigiau skolintis, o šaliai greičiausiai taps lengviau pritraukti taip reikalingų tiesioginių užsienio investuotojų, kurie kurs geriau apmokamas darbo vietas.
Kartu su Ministru Pirmininku norėtume būti optimistai, nereaguoti į pesimistinius burbėjimus, nepasiduoti visokiems gandams, kaip būsią blogai, kai būsiąs euras. Bet mes taip pat norime iš Vyriausybės ne deklaracijų, bet ryžtingų žingsnių jau dabar: vienas svarbiausių – itin griežta kainų kontrolė ir itin griežtos sankcijos jų nepagrįstam didėjimui. Ne gražios ir įkvėptos kalbos, o griežta valstybės pozicija nesąžiningo verslo chamizmui pažaboti išugdytų žmonių pasitikėjimą ir mokesčių sistema, ir euru, ir savo šalimi. Kol kas tą pasitikėjimą nustelbia baimė, kuri visada kyla iš nežinojimo, neapibrėžtumo ir prarajos tarp skelbiamų kalbų ir realybės.
