Dar nesate ant sienos?
Tada rinkimai ne jūsų nosiai!
Šviesiau Gargžduose. Ir tikrai šviesiau nei per gaidžio žingsnį. „Centras ten, iš kur kyla šviesa“, – viename iškilmingame vakare teigė vienas garbus dvasininkas. Kai šiomis dienomis žvalgaisi po mūsų mylimą miestą, tai su ironija supranti: čia – centras! Juk net aklas jau turi pastebėti, kaip pasikeitė patys niūriausi, dešimtmečiais remonto nepatyrę pastatai miesto širdyje.
Kadencijų kadencijas nepavyko rajono Savivaldybei pastatų savininkus prikalbinti bent jau kosmetiškai sienas atnaujinti? Nėra to blogo, kurs neišeitų į gera. Dabar pilkos sienos dar labiau išryškina rinkimų plakatuose švytinčius kandidatų į merus ar rajono Tarybos narių veidus. Štai savininkai būtų nusidažę pastatus, taigi nieku gyvu nebūtų leidę kabinti jokių agitacijų. Juk jei investuoji į rekonstrukciją, tai, žinoma, saugai savo padailintą turtą kaip akies vyzdį.
Tad šiomis dienomis miesto centras žėrėte žėri kandidatų į merus, jų komandų rinkimų plakatų, užgožusių pastatų pilkumą, pozityvu: net „kokardą“ pasirišęs Sigitas tarsi iš čerčiliško glėbio į kelionę palydi autobusų stotelės keleivius; Ligita šiltu žvilgsniu pasitinka visus, kertančius Klaipėdos gatvę, nes bent jau ši nuvalyta žmonių labui, Vaclovas pirštu moja: ateikit, žmonės, bendrai geriau. Į ateitį žvelgianti Rasa kerta stačiau: nepakęsim sovietinių pastatų! Vaje, o kur dar kiti bene penki kandidatai į rajono merus? Nemiegam, nemiegam, o bene pramiegojot? Tuoj neliks nė lopo tuščių sienų, tai liksit rinkimuose nieko nepešę ogi, matyt, savivaldos rinkimų strategai kandidatuojantiems politikams yra įpiršę mintį, kad būtent pastatų ir FB sienos kovo 3 d. lems rinkėjų apsisprendimą.
Tačiau atrodo, kad politikai gyvena kažkokiame paraleliniame pasaulyje. Plakatuose jie jaunesni, lieknesni, veržlūs ir žiūrintys mums tiesiai į akis, atrodo, dar sekundė ir net savo širdis išplėšę parodys: štai, rinkėjau, kokie mes esame jums atsidavę. Ir feisbuke jie švyti gera nuotaika, į komentarus atsako sąmojingai, su šypsenėle ir padėkomis palydi kiekvieną panegirikos žodį. Tačiau žmonės, kurie nėra paralelinio pasaulio gyventojai, gi mato ir žino, kad ne vienoje partijoje vyko kautynės dėl pirmenybės sąrašuose, dėl būsimų postų, o kam ko pritrūko, kas nebepritapo, gavo prieglobstį šiuose savivaldos rinkimuose itin madingais tapusiuose visuomeniniuose komitetuose. Tačiau išorėje politikai vis tiek užsiiminėja visiška demagogija. Vietoj to, kad gražbyliautų, oponentams akis draskytų dėl nepadarytų darbų (tarsi tik dabar, po ketverių metų kadencijos visi būtų atakę), gal geriau paimtų su savo komandomis šluotą, kastuvą į rankas ir bent jau Gargždų miesto centrinę dalį nuo sniego kalnų išvaduotų? Ot tada galėtume pasidžiaugti, kad mūsų politikai tikrai kažką gali!
Didžiausia problema visgi yra ne prie valstybinių institucijų, bet prie pastatų, kurie turi kelis savininkus ar nuomotojus. Tie pastatai miesto centre, pavyzdžiui, buvęs taupomasis bankas, taigi dabar prie jo ne tik žmonės, bet ir velnias koją gali išsisukt.
Tokių sniegu užverstų, slidžių vietų mieste yra ne viena. Ir taip jau kartojasi ne vieną žiemą. Pastatai su nežinia kur esančiais savininkais – ne seniūnijos teritorija? Nepriklauso valyti, nėra su kuo valyti, nėra kam valyti, nėra už ką valyti? Kokios priežastys? Ar pagaliau galima tikėtis, kad miesto valdžia, jei ne pati privalo tvarkyti, tai turi sugebėti padaryti taip, kad sutvarkytų tie, kuriems priklauso tą padaryti!
Žiemos stichija yra žiemos stichija. Kantrybės mums reikia visiems. Kantrybės – sakome ir savo skaitytojams. Bet kaip sau norite ir kantrybė turi savo ribas: šiomis dienomis Gargždai atrodo klaikiai. Na, tikrai ne kaip miestas, atveriantis horizontus. Tikrai ne kaip miestas, kurio rajonas yra save pristatantis bene versliausiu, inovatyviausiu šalyje. Pakvieskime į mūsų miestą tuos gerovės indeksų sudarinėtojus, kad jie ne iš Vilniaus bokštų, ne iš popierinių skaičių, o iš natūros įvertintų, kaip gera čia mums gyventi.
Sniego pusnys, ledo kalneliai – trumpalaikė problema – saulutė atsiųs keletą spindulėlių ir viskas išsispręs. Tačiau nevalytos gatvės yra akivaizdus įrodymas, kaip politikų plakatiniai pažadai prasilenkia su žmonių kasdieniais lūkesčiais.
P. S. Mintys neužsakytos ir neapmokėtos iš specialiosios rinkimų sąskaitos. Redakcijos kiemas ir šaligatvis prie pastato visada nuvalytas redakcijos pajėgomis.
