Daugiau žibalo į infliacijos laužą

Žygimantas MAURICAS,
ekonomistas

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką. Kokios abėcėlės raidės formą – „J“, „U“ ar „L“ – mūsų šalies ekonomikos atsigavimas primins šiemet, labiausiai priklausys nuo to, kada regione įsivyraus taika.


Mes vėl susidūrėme su precedento neturinčiomis aplinkybėmis, ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių ekonomika artimiausiu metu patirs išbandymų. Šių metų kovo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje jau viršijo 15 proc., o infliacinis spaudimas plinta į visas pagrindines – energijos, maisto, pramonės prekių bei paslaugų kategorijas. Vyriausybės patvirtintas 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas turėtų sušvelninti neigiamus padidėjusios infliacijos padarinius, tačiau daugumos namų ūkių perkamoji galia šiais metais sumažės, o tai savo ruožtu sumažins vartotojų pasitikėjimą ir sulėtins vartojimo augimą.
Dėl didėjančio infliacinio spaudimo ir augančio geopolitinio neapibrėžtumo Lietuvos BVP augimas pradėjo lėtėti jau 2021 m. pabaigoje. Dar 2021 m. gruodžio mėnesį į dviženklio augimo zoną įžengusi infliacija pablogino vartotojų lūkesčius bei sustabdė mažmeninės prekybos augimą. O didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas – migrantų krizė Baltarusijoje, Kinijos įvesti ribojimai Lietuvos eksportuotojams bei didėjanti įtampa Ukrainoje – taip pat sulėtino prekybos apimčių augimą. Rusijos invazija į Ukrainą įpylė dar daugiau žibalo į skaisčiai liepsnojantį infliacijos laužą bei suardė Lietuvos prekybą su Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
Tenka sumažinti šių metų BVP augimo prognozę nuo 2,8 proc. iki 1,0 proc., o vidutinės metinės infliacijos prognozę padidinti nuo 7,8 proc. iki 13,5 proc., tačiau kol kas dėl to nereikėtų per daug nerimauti – pirmąjį metų ketvirtį užbaigėme pakankamai stipriai, Rusijos vaidmuo mūsų ekonomikoje mažėja, o Lietuvos gyventojų pajamos pastaruosius metus sparčiai augo, tad bendrai net ir su tam tikrais iššūkiais ir problemomis – bendras BVP augimas šiemet turėtų išlikti teigiamas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, tai yra ta kaina, kurią tiesiog turime ir galime sumokėti.
Šalies ekonomikai galėtų grėsti žymiai pesimistiškesnis scenarijus, jei mūsų šalies įmonės nebūtų nuo Rusijos pradėjusios atsiriboti gerokai anksčiau nei prasidėjus karui.
Net ir visiškai nutrūkus Europos Sąjungos ir Rusijos prekybiniams santykiams, Lietuvos ekonomika didelių nuostolių nepatirs, nes mūsų ekonomikos dalyviai jau ilgą laiką taikė strategiją tolti nuo Rusijos ir artėti prie Vakarų rinkų. Vietinės kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sudarė tik 0,7 proc., Baltarusiją – 0,2 proc. BVP. Rusijos ir Baltarusijos rinkų praradimas neturėtų esminės įtakos nė vienam iš pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių. Taip pat turime nepamiršti svarbiausio – Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra reikšmingas pasiekimas ir jis padidino mūsų šalies ekonominį stabilumą.
Šiek tiek didesnių iššūkių Lietuvos įmonėms sukels prekių, iki šiol importuotų iš Rusijos, atsisakymas, nes ši šalis buvo ganėtinai svarbi energijos, metalų, medienos tiekėja.
Ateities ekonomikos raida didžiąja dalimi priklausys nuo to, kada Ukrainoje įsivyraus taika. Jei taikos susitarimas bus pasiektas iki šių metų vasaros, ekspertas prognozuotų „J“ raidės formos ekonomikos atsigavimą, kuriam būdingas trumpas ekonominio aktyvumo kritimas, kurį keičia sparti plėtra.
Jei taikos susitarimo nepavyks pasiekti greitai ir konfliktas užsitęs, labiau tikėtinas „U“ formos ekonomikos atsigavimo scenarijus, kai augimą pirmiausia lems didesnės valstybės investicijos.
Pagal bazinį „U“ formos scenarijų 2023 metais augimas paspartės dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų ir pasaulio ekonomikos atsigavimo, o tai palaikys eksporto augimą. Valstybės investicijos vaidins vis svarbesnį vaidmenį – ypač energetikos, gynybos ir transporto sektoriuose. Tuo tarpu privačių investicijų augimas greičiausiai bus lėtesnis. Eksportas turėtų išlikti spartus dėl aukštųjų technologijų, pramonės sektorių.
Didėja tikimybė, kad po įspūdingo kainų šuolio šiais metais, 2023 metais infliaciją Lietuvoje gali pakeisti defliacija. Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas. Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę vėliau galime žemai kristi. Prognozuojame, kad BVP augimas vėl pasieks 3,2 proc., o infliacija kris žemiau nulio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių