Daugiavaikei motinai sunku įrodyti savo meilę

V. Petrutienė: „Mano ryšys su vaikais Vokietijoje niekada nebuvo nutrūkęs.“

Prieš metus pateikusi dokumentus antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti priekuliškė Viktorija Petrutienė dar nesulaukė atsakymo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiekusios nuogirdos, kad ją skirti delsianti komisija abejoja, ar gera mama buvusi, nes leidusi tėvui tris paauglius vaikus išsivežti į Vokietiją. Moterį tai žeidžia – išleidusi tik todėl, kad troškusi jiems laimingesnio gyvenimo. Jos ryšys su išvykusiais vaikais toks pat stiprus, kaip ir su gyvenančiais Lietuvoje. Nejaugi reikės teisme įrodinėti savo meilę vaikams?

Vaikams troško laimės

Grobštų kaime gyvenanti V. Petrutienė savo kambarėlyje sklaidė fotografijas, kuriose įamžintos brangiausios akimirkos – jos susitikimai su dviem dukromis ir sūnumi, gyvenančiais Vokietijoje. Prieš 39 metus juos išsivežė tėvas, jos pirmasis vyras. „Sunkus mano gyvenimas – knygą apie jį parašytum. Norėjau, kad vaikai laimingiau gyventų“, – ištarė 75-uosius skaičiuojanti 6 vaikų mama, kurios 3 atžalos įsitvirtino Vokietijoje, o 3 gyvena Lietuvoje. Buvusi darbštuolė – kolūkyje karves melžusi, veršelius prižiūrėjusi, turi pluoštą padėkos raštų bei kitų apdovanojimų. Moteris skausmingai dėliojo praeities faktus, retsykiais nubraukdama ašarą.

Nuo Tverų kilusi žemaitė ištekėjo už šišioniškio Eriko Kaitinio, gimusio Vanaguose. „Tokia stipri atrodė mūsų meilė. Susilaukėme dviejų dukrų ir sūnaus. Bet jaunystėje pasiligojau – teko gydytis ligoninėje. Vyras ėmė žvalgytis į kitas moteris. Ir mūsų gyvenimas pradėjo irti“, – atsiduso Viktorija.

Po 7 metų bendro gyvenimo Erikas išėjo pas kitą. V. Petrutienė sakė nekerštavusi buvusiam vyrui – vaikai lankėsi jo namuose. Antroji žmona vaikų neturėjusi. Viktorija irgi ištekėjo už antro vyro, susilaukė dar trijų vaikų.

Dramatiškas Klaipėdos krašto žmonių likimas. Buvusio vyro tėvas karo metais pasitraukė į Vokietiją. Vėliau išvyko jo broliai, seserys ir mama. „Jie atsiuntė Erikui dokumentus ir šis su antrąja žmona susiruošė išvykti, – pasakojo V. Petrutienė. – Nusprendė vežtis ir mūsų vaikus. Tuomet vyriausioji Rūta buvo septyniolikmetė, Vytautas – penkiolikmetis, o mažoji Brigita – vienuolikmetė. Sutikau vardan šviesesnės, laimingesnės jų ateities: žinojome, kad Vokietijoje kitokios galimybės.“ Ji tikėjo, kad dukromis ir sūnumi pasirūpins tėvas bei jo giminaičiai.

Ilgesį malšino laiškais

„Nejaugi galvojat, kad buvo lengva išleisti? Kur ėjau, ten ašaros byrėjo“, – kalbėjo V. Petrutienė. Savo ilgesį malšino rašydama laiškus Vokietijoje apsigyvenusiems vaikams. Ilgą laiką susirašinėjo – kol išleido aplankyti. „Gaila, kad neišsaugojau laiškų“, – atsiduso moteris.

Po ilgoko išsiskyrimo mama juos pirmą kartą aplankė, kai jaunėlei buvo šešiolika. „Apsikabinome ir verkėme – tikra ašarų pakalnė buvo“, – jaudindamasi pasakojo V. Petrutienė.

Nuo to laiko ji kasmet lankė Vokietijoje gyvenančias atžalas. Atsirado galimybė paviešėti ilgiau – praleisdavo kelis mėnesius. Ji padėjo vaikams tvarkytis namuose, auginti anūkus. Apie gražius, šiltus santykius liudija nuotraukose užfiksuotos akimirkos. „Buvusio vyro giminaičiai duodavo pinigų, kad galėčiau pasirūpinti savo vaikais, gyvenančiais Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak V. Petrutienės, vyresnieji jos vaikai gerai įsitvirtinę Vokietijoje: viena dukra – floristė, kita – medikė, sūnus – statybininkas. Ją myli ne tik vaikai, bet ir anūkai, vadinantys „oma iš Lietuvos“. Priekuliškei kartais atrodo, kad ryšys stipresnis nei su vaikais, gyvenančiais Lietuvoje. „Vaikai kviečia į Vokietiją, gyventi pas juos, bet mane kankina savo krašto ilgesys. Po viešnagės įlipusi į keltą, pajuntu namų dvelksmą“, – prisipažino V. Petrutienė.

Nedrįstų prašyti

Priekuliškė pasakojo, kad vaikai stebisi, kodėl jai neskiria antrojo laipsnio valstybinės pensijos. „Jeigu aš būčiau atsikračiusi vyresnėliais, argi drįsčiau teikti dokumentus? Argi šios dukros ir sūnus man būtų atsiuntę savo charakteristikas?“ – retoriškai klausė šešių vaikų mama. Ir pridūrė: „Džiaugiuosi, kad jiems ten gerai.“

Pašnekovė prisiminė, kad 1990 m. pagal tuomečius įstatymus į užtarnautą poilsį ją išleido sulaukus 50 metų – jokių kliūčių pensijai gauti nebuvo. Jos manymu, dabar paprastam žmogui trūksta dėmesio, nesistengiama įsijausti į jo padėtį ir jį suprasti. Kadaise sunkiai fermoje plušėjusios Viktorijos pensija – 221 euras. Ji taupo kiekvieną centą, yra pasiligojusi.

Atsisveikinant V. Petrutienė prisipažino, kad atvėrusi savo širdį porą naktų neužmigsianti, kol nurims gaivinti skauduliai.

Siūlo svarstyti iš naujo

Dokumentus dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo V. Petrutienė, kaip ir kitos daugiavaikės motinos, pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Pasak vedėjos Dalios Gumuliauskienės, prašymus nagrinėja darbo grupė, kurios nariai – Socialinės paramos skyriaus atstovai, Juridinio, Vaiko teisių apsaugos, Civilinės metrikacijos skyrių specialistai, kuriems vadovauja mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

„Komisijai nekilo abejonių dėl 6 vaikų motinos V. Petrutienės tinkamumo gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, – kalbėjo D. Gumuliauskienė. – Nelengva šios šeimos istorija. Mama į Vokietiją išleido nebe kūdikius, o paauglius vaikus. Tėvas atliko pareigą: bendradarbiaudamas su vaikų motina augino ir auklėjo juos. Ir visi užaugo dorais žmonėmis. Tai neeilinis atvejis ir komisija vieningai sutiko, kad V. Petrutienei būtų skirta ši pensija.“

Tačiau neseniai iš ministerijos darbo grupės gautas raštas, kad iš naujo įvertintų šią kandidatūrą. „Mes nežinome, kaip įrodyti, kad V. Petrutienė verta gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Argi ši mama galėjo atsisakyti laimės savo vaikams, neišleisdama jų išvykti į Vokietiją?“ – retoriškai ištarė D. Gumuliauskienė.

• Antrojo laipsnio valstybinė pensija nuo 2014 m. pradžios paskirta 324 rajone gyvenančioms motinoms, pagimdžiusioms ir gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų.
• Šią pensiją atisakyta skirti 32 (dėl vaikų teistumo, netinkamo jų gyvenimo būdo ir pan.).
• Viena motina, kuriai atsisakyta skirti pensiją dėl vaiko teistumo, kreipėsi į teismą, kuris sūnaus teistumą panaikino, ir pensija jai buvo skirta.
• 2015 m. dėl šios pensijos kreipėsi 3 motinos. Jų dokumentai išsiųsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
• Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis – 116 eurų.