Dauguma skrandžio vėžio atvejų nustatomi pažengusioje stadijoje
Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.
Lietuvos gyventojai taip pat turi dėl ko sunerimti – tarp Europos Sąjungos šalių kartu su Latvija, Estija ir Portugalija esame vieni iš tų, kurie pagal sergamumo skrandžio vėžiu dažnį žemėlapyje yra pažymėti raudonu tašku.
Gyvenimo būdo įtaka
„Atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi sergamumo dažnis šia liga skirtingose pasaulio šalyse, vienareikšmiškai kol kas negalima, tačiau manoma, kad prie to stipriai prisideda rizikos veiksnių paplitimas“, – sako Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys. Vienas iš žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių yra mityba. Pastebima, kad šalyse, kuriose sergamumas skrandžio vėžiu didelis, populiarus stipriai sūdytas maistas. Tradiciškai lietuviai pratę valgyti daug rūkytų ir sūdytų mėsos produktų, o druska – tai gerai žinomas rizikos veiksnys, galintis prisidėti prie skrandžio vėžio vystymosi.
Žinoma, svarbūs ir kiti rizikos veiksniai, kuriuos bent iš dalies galime kontroliuoti koreguodami gyvenimo būdą. Visų pirma tai žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio – atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota dieta, vartojant daugiau vaisių, daržovių ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Laikydamiesi šių skrandžio vėžio riziką mažinančių gyvensenos principų, tuo pačiu sumažiname tikimybę susirgti ir kitomis ligomis.
Genetiškai paveldimi atvejai, anot gydytojo, sudaro tik nedidelę dalį visų skrandžio vėžio atvejų.
Nereikėtų numoti ranka
Iki pusės visų naujai Lietuvoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų priskiriami pažengusiai ligos stadijai. Ankstyvos stadijos skrandžio vėžys nustatomas retai – iki 15 proc. visų atvejų.
„Pirma skrandžio vėžio stadija įprastai neturi simptomų arba jie būna nestipriai išreikšti, nespecifiniai, būdingi kitoms ligoms. Juk kam šiais laikais nepasitaiko rėmens graužimo ar pilvo skausmų. Dažnu atveju kreiptis pagalbos į specialistus paskatina be priežasties krentantis svoris – vienas ryškiausių pažengusiam vėžiui būdingų simptomų“, – pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Tarp kitų simptomų, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, gydytojas vardija apetito stoką, ankstyvą pilnumo jausmą pavalgius, atsirūgimus ar rėmens jausmą, pykinimą, vėmimą. Kartais, ypač tais atvejais, kai liga pažengusi, skrandžio vėžys diagnozuojamas pasireiškus kraujavimo iš virškinamojo trakto reiškiniams ar žarnyno nepraeinamumui.
Nors pažengusioje stadijoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų skaičius skamba bauginančiai, panaši situacija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse, kuriose nėra vykdoma prevencinė skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Gydymo metodais neatsiliekame
Skrandžio vėžį medikai įvardija kaip pakankamai agresyvią ligą, tačiau atsakyti į klausimą, kaip greitai jis vystosi, pakankamai sudėtinga – mokslu grįstų įrodymų šiuo metu nėra daug.
„Keletas tokio pobūdžio tyrimų, kai gydymo atsisakę žmonės sutiko būti stebimi, buvo atlikta Pietų Korėjoje. Pastebėta, kad vėžio stadija didėja vidutiniškai kas 12 mėnesių. Kitaip tariant, nuo pirmos iki ketvirtos stadijos vėžys gali išsivystyti maždaug per 4 metus“, – pasakoja Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Nustatyti ankstyvos stadijos skrandžio vėžį svarbu dėl gydymo efektyvumo: kuo mažiau liga yra pažengusi, tuo didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Medicinos mokslo tyrimuose įprastai yra matuojamas 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis. Po taikyto gydymo būtent tiek laiko stebima, ar liga neatsinaujino.
Pradėjus gydyti pacientą nustačius jam ankstyvos stadijos skrandžio vėžį, išgyvenamumo rodiklis siekia daugiau kaip 95 proc. Sergant antros ar trečios stadijos skrandžio vėžiu, išgyvenamumo rodiklis yra mažesnis nei 50 proc. Tuo tarpu nustačius ketvirtos stadijos vėžį, gydymas įprastai skiriamas siekiant pailginti paciento gyvenimo trukmę.
Nacionaliniame vėžio centre nuolatos vykdomi ir klinikiniai tyrimai – pacientams skiriamas inovatyvus medikamentinis gydymas, taikomos naujos chirurginės technikos. Pacientui – tai galimybė gauti naujausią gydymą. Dažnu atveju klinikinių tyrimų rezultatai atneša į kliniką reikšmingas naujoves, kurios visuomet yra žingsnis į priekį vėžio gydymo srityje.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai
