Pokovidinis sindromas – kas dešimtam Lietuvos gyventojui
Mokslininkai nustatė, kad beveik kas dešimtam gyventojui, persirgusiam COVID-19 infekcija, diagnozuojamas pokovidinis sindromas, kai nuo diagnozės patvirtinimo pradžios simptomai nepraeina per 6–8 savaites. Tačiau jie delsia kreiptis į medikus, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Apie tai kalbėjomės su kraštiečiu LSMU Reabilitacijos klinikos vadovu, gydytoju kardiologu prof. dr. Raimondu Kubiliumi.
Chameleoniška liga
– Ar visi persirgusieji COVID-19 virusu patiria pokovidinį sindromą? Kokie jo simptomai?
– LSMU Reabilitacijos klinikos mokslininkai kaupia duomenis apie pacientų, persirgusių COVID-19, liekamuosius reiškinius. Iš daugiau nei 4 tūkst. persirgusiųjų duomenų jau galime daryti kai kuriuos apibendrinimus. Akivaizdu, kad beveik kas dešimtam lietuvaičiui, persirgusiam COVID-19 infekcija, diagnozuojamas pokovidinis sindromas, kai nuo diagnozės patvirtinimo pradžios simptomai nepraeina per 6–8 savaites. Beveik kas antrą, sergantį pokovidiniu sindromu, vargina fizinių jėgų sumažėjimas, dusulys ir didžiulis bendras nuovargis, kas trečią – pažintinių funkcijų sutrikimas, lydimas sumažėjusio gebėjimo koncentruotis, sutelkti dėmesį, trumpalaikio atminties sutrikimo, negebėjimo įsiminti naujos informacijos, be to, stebima nuotaikų ir emocijų kaita bei kita. Pavyzdžiui, studentas gali vaizdžiai pasakoti, kad negeba sekti dėstytojo paskaitos ir įsiminti, skaitydamas knygą negali prisiminti teksto. Dažnai skundžiamasi uoslės ir skonio praradimu, skausmu širdies plote, permušimais, galvos skausmu. Kas penktas pacientas – plaukų silpnumu, sutrikusiu miegu (nemiga, dažnu prabudimu, košmariškais sapnais, padidėjusiu mieguistumu dieną) ir kitais simptomais. Suskaičiavome, kad pokovidinis sindromas gali pasireikšti net 64 skirtingais požymiais ir nusiskundimais, kurių trukmė įvairiausia. Tai liga – chameleonas. Šiuo metu stebime jauną pacientą, kuris neužuodžia daugelio kvapų (pavyzdžiui, benzino) ir ši funkcija, net praėjus 18 mėnesių, nesugrįžta. Kitas pacientas skundžiasi, kad beveik metus užuodžia supuvusio kiaušinio kvapą. Tai labai vargina ir blogina gyvenimo kokybę.
– Ar ilgai gali tęstis pokovidinio sindromo simptomai?
– Dauguma pokovidinio sindromo simptomų savaime regresuoja per 3–6 mėnesius, dalis jų gali užsitęsti iki metų ar ilgiau. Tačiau pasitaiko, kad simptomai neišreikšti, bet stipriai veikia paciento sveikatos būklę ir savijautą. Tyrimai rodo, kad, praėjus pusmečiui nuo susirgimo pradžios, apie 65 proc. sergančiųjų savo sveikatos būklę vertina tik kaip vidutinę ir vos 7 proc. – kaip gerą. Ir savo aplinkoje tikriausiai sutinkame žmonių, pablogėjusią sveikatos būklę tapatinančių su COVID-19 infekcija.
Paūmėja lėtiniai susirgimai
– Kaip iš jų vaduotis? Ką patartumėte šiems ligoniams?
– Pirmiausia pripažinti, kad ši liga pavojinga, paliekanti liekamuosius požymius. Tai organizmą alinantis lėtinis pokovidinis susirgimas. Pastebime, kad lietuvaičiai, varginami pokovidinio sindromo požymių, delsia kreiptis į šeimos gydytoją ar reabilitologą – labiau linkę kentėti, su tuo susitaikyti. Kas ketvirtas pacientas, norėdamas susilpninti simptomus, pradeda vartoti įvairius vitaminus, maisto papildus ir vaistus. Norime padrąsinti, kad gydytojas reabilitologas, priklausomai nuo vyraujančių simptomų, poliklinikoje jums gali paskirti efektyvių procedūrų, pagerinančių savijautą ir gyvenimo kokybę. O sveikstantiems namuose primename vadovautis taisykle, kad skubėti reikia lėtai – grįžimas į visas veiklas turi vykti palaipsniui, kasdien didinant krūvius. Priešingu atveju, pervertinus savo jėgas, organizmą išvarginsime, ir simptomai gali sugrįžti su trenksmu.
Dar viena stebima tendencija – COVID-19 infekcija pablogina jau turėtų ligų eigą. Jei pacientas iki susirgimo turėjo kažkokį lėtinį susirgimą, kuris buvo sureguliuotas arba laikydamasis tam tikro gyvenimo režimo jį buvo pamiršęs, COVID-19 vėl gali jį sugrąžinti ir paaštrinti simptomus. Ir pacientas turi ieškoti sprendimų, kaip sumažinti dėl šios infekcijos atsiradusius simptomus ir dar suaktyvėjusią lėtinę ligą. Galime padėti ir tiems pacientams, kuriems vis neatsistato uoslės receptoriai. Šiandien ergoterapeutai bei kiti specialistai, taikydami įvairias kvapų terapijas, gali padėti pacientams susigrąžinti prarastą uoslę.
Insulto grėsmė
– Ar pokovidinis sindromas pavojingas širdies ir kraujagyslių sistemai?
– Tyrimas, apibendrinęs daugiau nei pusę milijono pacientų, sirgusių COVID-19 infekcija, nustatė, kad jiems krešulio susidarymo rizika per artimiausias dvi savaites nuo susirgimo pradžios net 16 proc. didesnė, palyginti su pacientais, kuriems viršutiniuose kvėpavimo takuose diagnozuota dažnai sutinkama kita virusinė infekcija. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažaida būdinga visiems pacientams, nepriklausomai ar jie dėl COVID-19 infekcijos buvo gydyti ligoninėje ar namuose. ŠKL komplikacijos gali būti įvairios – nuo permušimų ir naujai diagnozuoto ritmo sutrikimų (prieširdžio virpėjimo), išeminės širdies ligos paūmėjimo, įvairių kraujagyslių baseinų trombozių, uždegiminių, blogos prognozės būklių ar net insulto išsivystymo net ir jauno amžiaus pacientams. Dažnas jaunų pacientų, besikreipiančių į gydytojus, nusiskundimas dėl atsiradusių ir varginančių permušimų (ekstrasistolių), sutapusių su prieš keletą mėnesių persirgta COVID infekcija.
Priminsime, kad toliau tęsiamas duomenų rinkimas tyrime „Pacientų, persirgusių COVID-19, liekamieji simptomai ir jų įtaka biosocialinėms funkcijoms“. Anketa pasiekiama https://docs.google.com/forms/d/1KJX1O8hf7cuBww1MiRzofbZLGTAxN4If2RvmEOyNsq4/edit
Virginija LAPIENĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
