Plaučių vėžį stabdo moksliniai pasiekimai

Stasys Samulionis išplitusiu plaučių vėžiu serga jau 7 metus. „Patekau į Nacionalinį vėžio institutą, esu dėkingas likimui, kad taip atsitiko. Čia nuostabūs gydytojai, puikus kolektyvas. Onkologai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime – buvau gydomas naujais vaistais. Nė sekundės nedvejodamas sutikau su jų pasiūlymu, neskaitęs vos ne 20 lapų sutarties – pasirašiau. Dabar galiu pasakyti, kad gydymas nebaisus. Po to gavau spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Nėra toks baisus gydymas, nereikia bijoti. Tik trečią dieną blogesnė savijauta būna, o po to viskas stabilizuojasi“, – pasakojo Stasys.

Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė sako, jog šiuo metu šis pacientas yra stebimas. „Tada, prieš septynerius metus, tik dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas galėjo būti gydomas inovatyviu imunoterapiniu preparatu. Šiandien galime pasidžiaugti, jog, esant išplitusiam plaučių vėžui, gydymą Lietuvoje jau galime pradėti nuo imunoterapijos arba jos deriniu kartu su chemoterapija“, – sako gydytoja V. Gedvilaitė.
„Jeigu anksčiau sakydavome, kad su ketvirtos stadijos liga žmonės gyvena metus ar dvejus, tai dabar sakome, jog yra tokių atvejų, kai, priklausomai nuo gydymo, mūsų pacientai gyvena 5 ir daugiau metų. Mes turime tokių ligonių, kurie sirgo labai agresyvia plaučių vėžio forma ir po gydymo jie gyvena 10 metų. Ar galime sakyti, kad tokiu atveju yra išgydytas plaučių vėžys? Be abejo – taip“, – sako prof. Saulius Cicėnas, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai.

Išlieka vienas agresyviausių
Tačiau visgi plaučių vėžys išlieka viena iš agresyviausių onkologinių ligų, kuri gali recidyvuoti ar atsinaujinti bet kuriuo metu.
Kokios paskutinės naujienos? „Tai grupės naujų vaistų ir imunoterapijos atsiradimas, kuris leido prailginti ligonių gyvenimo trukmę, tai chemoterapijos, imunoterapijos ir radioterapijos deriniai esant išplitusiam ir vietiškai išplitusiam vėžiui. Dalis šių preparatų jau yra kompensuojami Lietuvoje ir ligoniams jau nebūtina dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Tačiau labai greitai atsiranda naujų vaistų, labai intensyviai vyksta plaučių navikų molekulinės sandaros tyrinėjimai. Iš esmės, mūsų šalyje vaistų kompensavimo mechanizmai lėtesni, naujienos vėluoja, mes turime dar daug klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauti siūlome mūsų pacientams ir gauti patį naujausią gydymą“, – sako profesorius.
Pasak prof. S. Cicėno, jau galime kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas ir giedrą dangų, kur anksčiau būdavo tik debesys. „Vilniuje liepos pradžioje vyko tarptautinė konferencija – „XIII Euroregio­ninė torakalinės onkologijos konferencija: kokias turime realias galimybes padėti pacientui?“. Tai kasmet organizuojama konferencija, kurioje dalyvauja pasauliniai ekspertai, pasijungia kolegos iš Kinijos. Pasauliniai plaučių vėžio kongresai dabar vyksta kiekvienais metais, kadangi į klinikinę praktiką ateina labai daug naujovių, reikia pristatyti klinikinių tyrimų rezultatus“, – pasakoja prof. S. Cicėnas.
Prof. S. Cicėnas mano, jog šiandien visuomenei būtina priminti, kas daugeliu atvejų sukelia šį piktybinį naviką ir kaip galima nuo jo apsisaugoti. „Atsisakyti visų formų tabako rūkymo. Ir visada atsiminti, kad šios ligos gydymas yra labai sudėtingas“, – sako prof. S. Cicėnas.

Genų redagavimo metodas
Kalbėdamas apie mokslo indėlį į tobulėjantį plaučių vėžio gydymą, prof. Kęstutis Sužiedėlis priminė prof. Virginijaus Šikšnio darbus, pretendavusius į Nobelio premiją. „Prieš 10 metų apie šią technologiją buvo plačiai skelbiama, buvo prognozuojama, jog redaguojant genomą bus galima išgydyti daugelį ligų. Bet nėra paprasta pasakyti, kada ši terapija padės išgydyti vėžį. Šiandien jau yra šios technologijos panaudojimo pavyzdžių. Kinijos mokslininkai atliko kelis klinikinius tyrimus su plaučių vėžiu sergančiais pacientais. Yra daug skeptiškų vertinimų, tačiau vienas iš tyrimų publikuotas prestižiniame žurnale „Nature Medicine“ ir jame yra patvirtinta, jog šios technologijos naudojimas gali pakeisti gana plačiai naudojamą imuninės sistemos modifikavimo terapiją“, – sako prof. K. Sužiedėlis.
Pasak profesoriaus, genomo redagavimo technologija leidžia kitu būdu atlikti imuninės sistemos modifikavimą ir imuninės sistemos ląstelės tampa labai smarkiai kovojančios prieš vėžines ląsteles. „Amerikiečių mokslininkų yra atliktas analogiškas tyrimas su sarkoma sergančiais pacientais. Pademonstruota, kad technologija veikia, nekyla abejonių, jog ji bus labai naudinga ir mokslininkams. Mums nebereikės kelti hipotezių, kad vienas ar kitas genas atsakingas už ką nors. Atsiradus visuminiams tyrimams, galima tiesiog palyginti atsparias ir neatsparias terapijai ląsteles, pasakyti, kuo jos skiriasi. Genomo redagavimo technologijos leidžia peršokti per daugelį etapų ir iš karto sukurti tokias ląsteles, kurios iš karto parodytų, ką reikia padaryti, kad atsparumas nesivystytų arba atsiradęs būtų nuslopintas“, – aiškina prof. Kęstutis Sužiedėlis.
Pasaulyje 2020 m. buvo diag­nozuota 2,2 mln. naujų plaučių vėžio atvejų ir 1,8 mln. mirčių nuo šios ligos. Tarp vyrų plaučių vėžys yra dažniausias piktybinis susirgimas (14,3 proc.) ir dažniausia mirčių nuo piktybinių navikų priežastis (21,5 proc.). Tarp moterų onkologinių susirgimų plaučių vėžys užima trečią vietą (8,4 proc.), o tarp mirčių antrą vietą (13,7 proc.).