Dauparai pavirto užkampiu: nei darželio, nei mokyklos
Daupariškiai netveria pasipiktinimu: dėl užstrigusių projektų nežinia kuriam laikui nusikėlė mokyklos ir darželio pastatų renovacija. Taip pat esą ne visai kokybiškai atlikti tinklų tiesimo darbai, nes dėl pažeisto drenažo tvinsta sklypai. Naujai neremontuojama nė viena gatvė, o dar beveik neliko ir gyventojų sveikata besirūpinančios gydytojos. Bendruomenės susirinkime liejosi karštos emocijos, kurias sunkiai sekėsi suvaldyti ir vietos valdžios atstovams.
Gydytoja – tik kartą per savaitę
Asociacijos „Dauparų bendruomenė“ sušauktoje sueigoje pirmiausia aiškintasi, ar nėra galimybių gauti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Iš darbo išėjus šeimos gydytojai, kuri aptarnaudavo Jakų ir Dauparų medicinos punktus, iškilo ta pati problema – nauja gydytoja čia beužsuka tik kartą per savaitę 4 valandoms. Ji dar dirba ir Gargžduose. Tačiau gyventojai be medikų priežiūros nelieka – punkte nuolat dirba dvi bendruomenės slaugytojos. Ne vienas norėtų, kad gydytojas vėl atvažiuotų 2–3 kartus. Gargždų šeimos medicinos klinikos Suaugusiųjų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Ina Karečkaitė informavo, kad prie Dauparų medicinos punkto buvo prisiregistravę apie 700 gyventojų, o sumažėjus priėmimo valandoms, dauguma žmonių pasirinko šeimos gydytojus Gargžduose, todėl Dauparuose beliko 300.
„Gargžduose irgi trūksta šeimos gydytojų. Esant tokiam nedideliam pacientų skaičiui mes gauname mažiau lėšų iš ligonių kasos ir neturime galimybių išlaikyti čia gydytoją ilgiau, nebent atskirai finansuotų Savivaldybė“, – sakė I. Karečkaitė. Pasak gyventojų, jie sugrįžtų į medicinos punktą, jei čia bent 2 kartus per savaitę dirbtų gydytoja, kuri labiausiai reikalinga vyresnio amžiaus žmonėms. I. Karečkaitė akcentavo, kad pagal normatyvus vienam šeimos gydytojo etatui išlaikyti turi tekti 1500 gyventojų. Ne viena rajono gyvenvietė šeimos gydytojus mato dar rečiau: pavyzdžiui, į Šalpėnus, Girininkus jis užsuka tik kartą per 2 savaites. Pasak medikės, įmanoma būtų tartis dėl dviejų gydytojos vizitų į Dauparus per savaitę, bet ne daugiau. Kalbėta ir apie tai, kad nemažai kainuoja punkto ir dviejų slaugytojų išlaikymas, tačiau jų darbo laikas išlieka tas pats. Susirinkime dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas paagitavo žmones dažniau profilaktiškai tikrintis sveikatą, tada jie mažiau sirgtų ir nereikėtų daktarų. Pasak jo, Savivaldybė finansiškai remia ligoninę, galėtų paremti ir pirminės sveikatos priežiūros centrą, nes galimybių yra.
Statybos užstrigo ilgam?
Dauparuose neliko ir kultūros darbuotojo – Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė informavo apie naujo specialisto paieškas. Tačiau labiausiai žmones jaudino, kodėl tiek ilgai neremontuojama gyvenvietės pažiba – šimtametė mokykla, „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyrius. Žmonės pyko, kad tenka vežioti vaikus į kitas mokyklas, o ilgainiui potencialūs mokinukai išsibarstys ir nebesugrįš į savą mokyklą. Šiuo metu mokyklėlė su 7 vaikais per visas tris klases yra laikinai prisiglaudusi bendruomenės namuose. Uždarant skyrių remontui mokėsi 23, tačiau, anot pačių daupariškių, galimybės augti mokyklai yra, nes gyvenvietėje daug jaunų šeimų, tad bus ir darželinukų, ir mokinukų.
Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus paaiškino, kodėl užstrigo mokyklos remonto darbai. „Buvo gerų norų, kad mokykla po remonto būtų atidaryta jau šiemet. Pernai vasarą buvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros, tačiau rangovai tarp savęs nebesutarė, tad nei darbai padaryti, nei lėšos įsisavintos – pinigus teko išdalinti kitiems statybos objektams. Dabar vėl iš naujo teks viską pakartoti: skelbti viešuosius pirkimus, ieškoti rangovų. Neaišku, kur pakryps viešieji pirkimai šįkart. Stengiamės, darom, nors mokykla maža, ant uždarymo ribos, kitur tokios net nelaikytų“, – sakė A. Ronkus. Anot jo, numatoma ta pati remonto darbų sąmata, pagal kurią planuojama suremontuoti mokyklos vidaus patalpas, laiptus, įrengti 3 klases, kieme pastatyti katilinę, aptverti teritoriją.
Kalbėdamas dėl darželio A. Ronkus pabrėžė, kad projektas parengtas, jis gavosi grandiozinis, net 1,4 mln. vertės statyba, iškeliant antrą aukštą, tačiau nei šiais, nei kitais metais tam lėšų nenumatyta. Beje, projektuotojai, anot bendruomenės narių, už projektą paprašė 5 tūkst. eurų, jį parengė, o po to paaiškino, kad virš darželio negali būti kitos paskirties patalpų. Pritarta, kad darželis liktų kur ir buvęs, o bendruomenė su kultūros padaliniu iš jo išsikeltų į panaudai skirtą buvusią katilinę, kuri būtų suremontuota ir pritaikyta veiklai. Biblioteka liktų darželyje arba persikeltų į mokyklą.
Pasak A. Ronkaus, vieno aukšto pastatą pavyktų suremontuoti greičiau. Darželį buvo numatyta atidaryti 2018 m. rugsėjo 1 d. Pasak asociacijos „Dauparų bendruomenė“ valdybos pirmininkės Inetos Lukšonienės, jį lankytų per 50 vaikų, būtų 2 darželio ir viena lopšelio grupės. S. Karbauskas ragino gyventojus nenusiminti, sakydamas, kad per praėjusius metus rajono iždas pasipildė ne vienu viršplaniniu milijonu eurų, tad pagal šių metų rezultatus bus sprendžiama dėl mokyklos remonto, o darželis kitais metais turėtų būti įrengtas.
Pyko ant seniūnės
Tačiau Administracijos direktoriui sunkiai sekėsi nuraminti įsiaudrinusius daupariškius. Žmonės pyko, kad kitoms seniūnijoms, pavyzdžiui, Sendvario, esą skiriama daugiau lėšų, o jie jaučiasi skriaudžiami. „Kodėl nemylite Dauparų? Darželio pastatas statytas 1983 metais, iš Savivaldybės nė vinies niekas nėra įkalęs, viską bendruomenė pati tvarkosi. Gėda! Nuplaukė visi žmonių lūkesčiai, liko tik pažadai apie statybas“, – kalbėjo Ieva Meilienė. Aštriai pasisakė ir daupariškis Martynas Srėbalius, Audronė Steigvilienė, kiti gausiai susirinkę gyventojai, užsiminę apie nevalytas gatves, apsemtus sklypus. Be kita ko, žmonės piktinosi, kad susirinkime nedalyvauja daugiau kaip metus dirbanti Dauparų–Kvietinių seniūnė Judita Čekuolienė, kuri esą retokai bendrauja su daupariškiais, neatsako į jų klausimus, vengia čia atvykti. Kiti gynė seniūnę, esą ji gerai tvarkosi. S. Karbauskas paaiškino, jog seniūnė tą dieną buvo išvykusi į komandiruotę sostinėje.
KOMENTARAS
- Judita Čekuolienė, Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė: „Tą dieną vos ne visi seniūnai buvome išvykę į iš anksto suplanuotą renginį Vilniuje dėl šiemetinės akcijos „Darom“ planų. Nemačiau reikalo vykti į Dauparus, nes buvo nagrinėjami statybų, gydytojo paslaugų, bendruomenės reikalai, kurių aš nebūčiau galėjusi komentuoti, kadangi man tai nepriklauso. Pavaduotojo atsiųsti negalėjau, nes jis atostogavo. Juk dalyvavo Savivaldybės atstovai, jie viską paaiškino. Kad nevalyti keliai – tai reikia turėti sąžinės taip sakyti. Žinau, kas mane apkalba, sako netiesą. Ir tai ne pirmą kartą. Tie žmonės Dauparams patys nieko gero nedavė. Netiesa, keliai valomi, barstomi, sutvarkytos apleistos pakelės, šabakštynai. Gyvenvietėje planuojama įvesti dujotiekį, todėl kol kas neplanuojama asfaltuoti kai kurių gatvių, įrengti apšvietimo. Dėl vandens trasų įrengimo buvo sušaukta komisija, apvažiavome visą gyvenvietę, rangovai įpareigoti pašalinti trūkumus iki balandžio 15 d. Man atėjus seniūnija įsigijo traktorių, žoliapjovių, trimerių, kitos aplinkos priežiūros įrangos, kurios neturėjo, tad nebereikia nieko samdyti, patys tvarkomės savo jėgomis. Aš esu linkusi daugiau dirbti, mažiau girtis. O dirbu daugiau negu man priklauso. Žinau visas Dauparų problemas ir tai, kaip jas spręsti. Ir bendrauju su visais, kas yra nusiteikęs bendrauti – mano durys seniūnijoje visada atviros.“
