Debesys
8 milijardai – skaičiuojama, jog būtent toks kiekis žmonių gyvens pasaulyje baigiantis 2022-iesiems. Dar prieš 22 metus buvo maždaug 6 milijardai. Jokios krizės, pandemijos nesustabdė populiacijos didėjimo. Dar įdomiau tai, kaip pastebi Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, nedarbo rodikliai didžiausiose pasaulio ekonomikose, pradedant JAV ir baigiant Australija, yra labai nedideli, beveik visur visiškas užimtumas. JAV nedarbas siekia 3,6 proc., t. y. istorinės žemumos. Kinijoje 6 proc., euro zonoje beveik 7 proc. Vokietijoje, nepaisant migrantų krizės, 5 proc., kas reiškia, jog beveik visi, kas nori dirbti, turi darbą. Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis – 3,8 proc., Norvegijoje – 4 proc. Tai vienos iš pagrindinių ir lietuvių emigracijos krypčių, kurios ir ateityje, atsižvelgiant į šiuos rodiklius, matyti, jog išliks patrauklios. Neatsitiktinai tęsiasi ypač kvalifikuotų darbuotojų vilionės. Pavyzdžiui, medikai viliojami ir atostogomis Kanarų salose, jiems parūpinamas būstas, švietimo įstaigos vaikams – tik atvažiuok ir dirbk.
Smagu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės naujosios valdančiosios daugumos vienas iš prioritetų – naujų gydytojų pritraukimas į rajoną, todėl ruošiama medikų, visuomenės sveikatos specialistų skatinimo programa. Tačiau valstybės mastu, ypač dabar, kai stumiama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma, gydytojai jaučiasi likę neišgirsti. Štai iš Gargždų kilusi Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva viešai apgailestavo: „Deja, mūsų įvardytos grėsmės sistemai bei pacientams, išsakyti esminiai argumentai buvo atmesti nesulaukę palaikymo – akivaizdu, kad tikras dialogas dėl pertvarkos, kurio siekėme, taip ir neprasidėjo.“ Seimas ketvirtadienį, nepaisydamas medikų prašymų stabdyti šį reformos buldozerį, pritarė pataisoms, kuriomis sudaromos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos teisinės prielaidos. Sunku prognozuoti, kur tai nuves. Jau dabar prisiskambinti šeimos gydytojui ar gauti taloną pas konkretų specialistą yra sudėtinga.
Pareigūnai – dar viena braškanti grandis. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovai atvirai dėsto opiausias problemas. Tai – darbo užmokestis, važiavimo išlaidų kompensavimas, pareigūnų reabilitacija, komandų nesukomplektavimas ir būtinybė pareigūnus aprūpinti NATO standartus atitinkančiais ginklais ir amunicija. Pavyzdžiui, pareigūnams važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka neperžiūrėta nuo 2016 m. Ypač „skauda“ kalbant apie kilometro kuro įkainį. Jis tėra 0,08 euro – nekeičiamas jau 6 metus. Akivaizdu, jog šalyje stokojama dialogo net su tais, kurie užtikrina šalies sveikatos, saugumo sistemų efektyvų funkcionavimą. Natūraliai kaupiasi žmonių nepasitenkinimo debesys. Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis taip pat ne kartą išsakė apie pareigūnų trūkumo problemą, kuri būdinga visos Lietuvos mastu. Būtini sisteminiai pokyčiai ne rytoj, o čia ir dabar, juolab esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.
Įdomu dar ir tai, kad Lietuvoje apie penktadalis dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgijo specialybę. Kita vertus, nėra kuo stebėtis tokiais skaičiais. Jei plytelių klojėjas triskart daugiau uždirba už, pavyzdžiui, mokytoją, tai apsispręsti turinčiajam šeimą, finansinių įsipareigojimų ir norinčiajam kartą per metus atostogauti šiltuose kraštuose, turbūt nėra taip sunku. Tačiau lieka atviras pasitenkinimo savo kasdienybe, gyvenimo prasmės, savirealizacijos klausimas.
Beje, Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje yra skelbiami darbo skelbimai, tarp kurių šiuo metu – net trys dėl įstaigos vadovų pareigų: Gargždų „Kranto“, Ketvergių pagrindinių mokyklų direktorių, Švietimo centro. Gal tai Jūsų galimybė?
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio redaktorė
