Devyniasdešimtmetės pasakojimuose – istorijos detalės ir išmintis
Pasveikinti kretingališkės Ninos Krisikaitienės 90-ojo jubiliejaus proga Klaipėdos rajono savivaldybės ir Kretingalės seniūnijos atstovai vyko į Plikių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kur senolė gydėsi prieš pat gimtadienį ją užklupusią ligą.
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė džiaugėsi, kad senolė tokią svarbią dieną nėra viena: palatoje su gimtadieniu sveikino ir vaišėmis ją džiugino sūnus Valerijus su žmona Aušra ir dviem sūnumis. Ilgaamžė pasakojo, kad jėgų ji vis dar turi, tiesiog netikėtai užklupusi liga šiek tiek pritemdė šventės džiaugsmus. Senolė Kretingalėje gyvena savarankiškai, tiesa, meile ir rūpesčiu ją apgaubia taip pat Kretingalėje gyvenanti sūnaus Valerijaus šeima.
Nina gimė Leningrado apskrityje. Kai jai suėjo 14 metų, juos pasiekė II pasaulinio karo baisumai. Mama žuvo užlipusi ant minos, o per karą mergina buvo išvežta į Vokietiją. Ten ji dirbo ligoninėje. Nina nebuvo tinginė – išmoko vokiečių kalbą, pasižymėjo darbštumu, nesiskundė ir stengėsi kurti geresnį gyvenimą ten, kur yra. Merginai teko padėti tėvui užauginti du jaunesnius broliukus ir sesutę. Po karo paaiškėjus, kad namų Rusijoje jie nebeturi – šie sudegę, šeima buvo perkelta į Lietuvą, Pasvalio rajoną. Gyvenimas ir čia nelepino, ypač po to, kai Ninos tėvas buvo nušautas ir išauginti brolius ir seseris teko pačiai. Vėliau tiek broliai, tiek sesuo patraukė atgal į Rusiją. Senolė jau pergyveno savo jaunėlius brolius ir seserį.
Iš Pasvalio rajono Nina išvyko išgirdusi, kad Kretingalės seniūnijoje įsikurs didelis ūkis, kuriame galės dirbti. Sunkaus darbo nebijojusi moteris čia atvyko kartu su savo vyru, vaikais ir dirbo fermoje. Kadangi Nina buvo mokyta šiek tiek labiau nei kiti darbininkai – buvo baigusi 5 klases, ją paskyrė dirbti sandėlyje. Ten dirbo iki pensijos.
Nina su vyru susipažino dirbdama, jos dėmesį būtent ir patraukė vyro darbštumas. „Krisikaitis vienintelis gerai mokėjo su traktoriais elgtis, o ir tų traktorių dar daug nebuvo. Kartu dirbdavome, taip ir pradėjome bendrauti“, – pasakojo senolė. Ištekėjo būdama 21 metų, su vyru gyveno 54 metus iki pat jo mirties. Jiedu susilaukė 4 vaikų: 1 sūnaus ir 3 dukrų. Šiandien senolę aplanko tik trys vaikai – 1 dukra jau atgulė amžinojo poilsio. Tikras džiaugsmas ilgaamžei – 9 anūkai ir 7 proanūkiai.
Artimieji pasakojo, kad močiutė juos džiugina istorijomis apie savo jaunystę, pasakoja ir apie karą. Moters atsiminimai ryškūs, gausūs detalių. Jos pasakojimuose ne tik vieno žmogaus, bet viso laikotarpio istorija, išmintis, o pasakojimai anūkams ir proanūkiams – įdomesni už istorijos knygas. Ilgaamžė prisipažino, kad jaučiasi gyvybinga, stipri ir tikisi kuo greičiau pasveikti, kad galėtų džiaugtis pavasariu. Kai aplink tiek mylinčių žmonių, nesijaučia ir metų našta.
Ernesta STRAKŠYTĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
