Didesnės ES išmokos žemdirbiams mažins atotrūkį
Aut. nuotr.: žemės ūkio ministras A. Palionis: „Viliamasi, kad didesnės tiesioginės išmokos bus svarbi parama siekiant didesnio ekonominio atsparumo, stabilesnių pajamų bei didesnio apsirūpinimo vietiniais produktais lygio.“
Dėl didesnių tiesioginių išmokų net septynis kartus Briuselyje protestavę Lietuvos žemdirbiai pagaliau sulaukė teigiamo rezultato. Liepos pabaiga buvo sėkminga: Europos Vadovų Taryboje Lietuva išsiderėjo didesnes išmokas šalies žemdirbiams. Nors jos vis dar neprilygsta standartinėms europinėms išmokoms, tačiau praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Andrius Palionis komentavo, jog tai jau ženkliau mažina atotrūkį. Planuojama, kad diskusijos su socialiniais partneriais dėl būsimojo finansinio periodo efektyvumo ir lėšų paskirstymo kriterijų bus atnaujintos rugsėjo mėnesį.
Perspektyvoje – 5 milijardai
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje 2021–2027 metams Lietuva išsiderėjo 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Sanglaudos politikai įgyvendinti Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų.
„Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų“, – spaudos konferencijoje akcentavo žemės ūkio ministras A. Palionis. Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą tiesioginės išmokos (TI) 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą. Nors kai kurios žemdirbių savivaldos organizacijos viešai pareiškė, jog tai esanti visiškai nepakankama parama, tačiau Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vienintelėms pavyko išsiderėti TI augimo perspektyvą, buvo nustatytas naujas „dugnas“ – 2016 m., būtent pagal šiuos metus nustatomas TI vokas. Ministras A. Palionis akcentavo, kad Europos Komisija lanksčiau įvertino situaciją. Dabar šalims narėms palikta teisė savo nuožiūra spręsti TI „lubų“ klausimą, numatyta didesnė laisvė perskirstyti lėšas – net iki 30 proc. iš Kaimo plėtros programos TI vokui bei 25 proc. priešinga kryptimi.
„Ministerija svarstysime ir bandysime daryti, kad būtų 2027 metais konvergencija. Susiplanuosime tą antrą ramstį taip, kad turėtume pinigų permesti į pirmą“, – sakė ministras A. Palionis.
Viršijo pradinį pasiūlymą
Pasak ministro A. Palionio, atsižvelgus į sudėtingą laikotarpį, kurį būtent šiuo metu patiria ne tik Europa, bet ir visas pasaulis, koordinuotas ir sistemingas Lietuvos institucijų darbas leido pasiekti geresnes finansines sąlygas Lietuvos ūkininkams. „Tai stiprus žingsnis į priekį siekiant mažinti atotrūkį. Šių derybų rezultatai ženkliai viršija pradinį siūlymą“, – spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį žemės ūkio ministras. Verta prisiminti, kad prieš galutines derybas dėl tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams, programoje 2027 m. buvo siūlomi 204 Eur už hektarą. „Po itin intensyvių derybų, palyginus su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu, tiesioginių išmokų finansavimui bus gauti papildomi 284 mln. Eur einamosiomis kainomis“, – palankiomis žiniomis žemdirbiams spaudos konferencijoje dalijosi žemės ūkio ministras A. Palionis. Viliamasi, kad didesnės tiesioginės išmokos bus svarbi parama siekiant didesnio ekonominio atsparumo, stabilesnių pajamų bei didesnio apsirūpinimo vietiniais produktais lygio.
Žemdirbių savivaldos atstovai ne tokie optimistiški: jie sako, kad derybose dėl išmokų iškovota ne tiek daug, nes ES vidurkis, bent jau 90 proc., 2027 metais esą Lietuvos ūkininkams dar bus toli. Dabar nesiekiama nė 60 proc., o viliamasi pasiekti gal 78 proc.
Lankstesnis ES sprendimas
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu (skaičiuojant 2018 m. kainomis tiesioginių išmokų finansavimas padidėja apie 430 mln. Eur).
Žemės ūkio ministras A. Palionis priminė, kad išmokos ūkininkams bus apskaičiuojamos kitais metais deklaravus turimus žemės plotus. Lietuvoje dabar yra 2,93 mln. ha dirbamos žemės.
„Su tiesioginėmis išmokomis startuosime su vidutiniškai 200 eurų. Nebus taip, kad kiekvienas žemdirbys ir gaus tuos 200 eurų. Priklausys nuo turimos žemės hektarų, nuo įsipareigojimų vykdymo“, – paaiškino ministras. Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 Eur už hektarą.
A. Palionis dar kartą atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų ES sprendimą – leidimą toms šalims, kurių tiesioginės išmokos nesiekia ES vidurkio, iš lėšų, kurios bus skiriamos antram ramsčiui, t. y. kaimo plėtrai, iki 30 proc. perkelti į tiesiogines išmokas.
Patyrė papildomą naštą
Niekam nėra paslaptis, kad 80 proc. IT voko tenka 20 proc. ūkių (nuo 93 ha); pusė visos išmokų sumos – 5 proc. labai stambių ūkių. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į smulkiųjų ūkininkų nuogąstavimus, paragino užkirsti kelią tam, kad iš tiesioginių išmokų labiausiai nepasipelnytų didieji ūkiai, būtų įvestos „lubos“.
Žemės ūkio ministras A. Palionis praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo, kad pernai pagal EK rekomendacijas patvirtintų 150 tūkst. eurų „lubų“ vienam ūkiniam subjektui tiesioginėms išmokoms jis nepratęsė dėl svarios priežasties: nepasiekta jokio finansinio efekto. „Žemdirbiai ir valstybės institucijos dėl tokio apribojimo patyrė papildomą administracinę naštą“, – savo poziciją aiškino ministras.
„Kai galiojo „lubos“ tiesioginėms išmokoms, efektas buvo apskritas nulis, jei būtume jas sumažinę, vis tiek būtų apskritas nulis, nes darbo užmokesčio fondas, kuris dar buvo potencialas kompensuoti „lubas“, siekė 45 mln. eurų. Jei nebūtų buvę darbo užmokesčio fondo, būtų lubų efektas – 1,43 mln. Eur“, – sakė A. Palionis pridurdamas, kad būtina atsižvelgti į tai, kad didžiosios žemės ūkio bendrovės įdarbina daug darbuotojų. Tad darbo užmokesčio fondas sudarė 45 mln. Eur, o bendra „lubų“ suma siekė 1 mln. 430 tūkst. Eur.
Didesnė parama – jauniems ūkiams
Anot ministro, bendras tiesioginių išmokų vokas pernai siekė 510 mln. eurų, tad perskirstytas 1,4 mln. Eur didelės reikšmės neturėtų. A. Palionis akcentavo, kad visiems – tiek mažiems ūkiams, tiek dideliems – Lietuvoje turi užtekti vietos po saule. Tad skatinant ir siekiant socialinio teisingumo bus taikomos ir kitos rėmimo formos, ypač didesnė parama jauniesiems ūkininkams ir pirmiesiems hektarams. „200 Eur/ha nepasieks visų – gali būti ir žymiai didesnės sumos. Iki 2 proc. galėjome remti jaunuosius ūkininkus, o dabar bus skiriama žymiai daugiau nei 2 proc. Išmokos jaunuosius ūkininkus turi dvigubai didesnės pasiekti ne penkerius metus, o septynerius metus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras. Jis pridūrė, kad daugiau skiriant jauniesiems ūkininkams smulkūs ūkiai pajus didesnį efektą, negu įvedus „lubas“. „Turime didinti pirmųjų hektarų skaičių ir pasieksime žymiai didesnę vertę nei įvedus lubas. Kas geriau – 2 proc. jauniesiems ūkininkams ir „lubos“, dėl kurių papildomai išeina 2 mln. eurų, ar 4 proc. nuo voko jauniesiems ūkininkams ir „lubų“ netaikymas? Iš karto pasakysiu, kad jauniesiems ūkininkams taikant 4 proc. nuo voko žymiai geriau, suminė išmoka didesnė“, – kalbėjo ministras. A. Palionis spaudos konferencijoje praėjusį ketvirtadienį tvirtino, kad atsižvelgs į Lietuvos prezidento nuomonę dėl tiesioginių išmokų „lubų“, bus svarstomos geriausios alternatyvos.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ