Dramatiškas incidentas Gargžduose: į svetimą kiemą atbėgęs šuo augintinę sudraskė šeimos akyse
Gargždai iki šiol negali pamiršti miesto bendruomenę sukrėtusio kraupaus įvykio, kai į privatų kiemą Kvietinių gatvėje atbėgęs palaidas šuo mirtinai sudraskė vienos gargždiškių šeimos augintinę. Šis incidentas ypatingai sukrėtė ir šunelio netekusią šeimą.
„Tai yra tragedija man ir mano dukrai. Atrodo, susitaikiau su šuniuko netektimi, bet kai užmerkiu akis prieš miegą ir tie visi prisiminimai grįžta, tai net supykina“, – jautriais išgyvenimais su „Banga“ dalijosi keturkojo šeimos nario netekusi Aurelija, nesuprantanti, kaip kiti šunų augintojai gali taip neatsakingai elgtis ir tinkamai neprižiūrėti savo keturkojų. Ar mirtiną nelaimę sukėlęs šuo išties buvo netinkamai laikomas ir kokios šios tragedijos aplinkybės, aiškinasi policija.
Paviešino skaudų įvykį
Aurelija teigia, kad nuo birželio 20 dienos, kai įvyko tragedija, vis dar jaučia stresą. Šeima išgyvena ne tik dėl prarastos augintinės, bet ir dėl esą nerimą keliančios policijos tyrimo eigos. Moters teigimu, jokių konkrečių veiksmų ar informacijos apie pavojingo šuns buvimo vietą ji nesulaukia. Todėl norėdama, kad kiti žmonės neatsidurtų tokioje ar panašioje situacijoje, gargždiškė jautė pareigą paviešinti šią istoriją. Tą ji padarė socialiniuose tinkluose, kaip sakė, siekdama apsaugoti ne tik augintinius, bet ir žmones, ypač vaikus, nes nežinia, kas gali tapti kita šio ar kito netinkamai prižiūrimo šuns auka.
Savo feisbuko paskyroje gargždiškė aprašė, kaip viskas įvyko. Įrašas, kuris sparčiai ėmė plisti, sulaukė daugybės šeimą palaikančių bei neatsakingą šunelį sudraskiusio keturkojo šeimininką smerkiančių komentarų. Šiam karčių žodžių, bendraudama su „Banga“, negailėjo ir pati Aurelija. Moteris tikino, jog jai nesuvokiama, kas turi vykti žmogaus galvoje, kad būtum toks neatsakingas.
Bandė išgelbėti augintinį
Kaip įvyko vos pustrečių metų mini pudelių veislės kalytės gyvybę nusinešusi tragedija, Aurelija „Bangai“ papasakojo detaliau. Moteris sakė, jog į jų kiemą atbėgęs šuo priklauso kaimynų sūnui, gal prieš mėnesį grįžusiam iš Anglijos. Ji teigė ne sykį jį mačiusi vaikštinėjantį po miestą drauge su savo „įspūdingo dydžio“ augintiniu, kuris būdavo su pavadėliu, tačiau visada be antsnukio. Gargždiškės dėmesį atkreipė tai, jog, jos akimis, 50–60 kilogramų sveriantis keturkojis, kuris atrodo kaip amerikiečių buldogas (American bully), ne vedžiojamas buvo, o pats šeimininką tampė. Be antsnukio kaimynystėje su šeimininku apsistojęs šuo buvo ir birželio 20 d. vakarą, kai atbėgo į neaptvertą Aurelijos šeimos kiemą. „Tai buvo gal devinta valanda vakaro, savaitgalis. Geros nuotaikos išėjau apsitvarkyti kieme, kartu išėjo ir mano šuniukas, kuris lakstė po mūsų kiemą. Nepraėjus nė penkioms minutėms, išgirdau keistus garsus – lyg kažkokio didelio šuns urzgimą, mano šuns cypimą. Netrukus iš už namo kampo ant terasos parlėkė mano šuniukas, o paskui jį – tas šuo, kuris mano akyse čiupo mūsų augintinį ir pradėjo draskyti. Tai buvo siaubo akimirkos“, – prisiminė gargždiškė, kurios akivaizdoje įsiutęs kaimynų šuo perkando jos augintinei gerklę ir toliau draskė.
Moteris tikino „iš isterijos“ klykusi ir pradėjusi agresyvų šunį daužyti. Išgirdusi triukšmą, iš namų išbėgo vienuolikmetė jos dukra, kuri taip pat ėmė trankyti užpuoliką, kad šis paleistų šuniuką. „Liepiau dukrai atsitraukti, kad jai nieko nenutiktų, ir lėkti kviesti pagalbą. Ji išbėgo į gatvę, tačiau į jos pagalbos šauksmą niekas neatsiliepė, o aš toliau per nugarą daužiau tą šunį. Bandžiau smaugti jį, bet jo kaklas – kaip gero žmogaus juosmuo“, – siaubingo įvykio paveikslą piešė pašnekovė, prisimindama, kad jų pudeliukę įsiutęs šuo iš savo nasrų paleido tik tada, kai moteris jam tvojo žemių pilnu vazonu.
Kai tik užpuolikas atsitraukė, mergaitė stvėrė šunelį ir įnešė jį į kambarį, o Aurelija tikino likusi lauke, tačiau netrukus, prisidengdama terasoje buvusiu gultu, taip apsisaugodama nuo galimo puolimo, gargždiškė taip pat įėjo į namus.
Šeima sukrėsta – šuniukas neišgyveno
„Mūsų šuniukas buvo visas kruvinas, su iškąsta akimi, perkąstu kaklu. Paskambinau 112, išsikviečiau policiją. Man buvo rekomenduota susisiekti ir su veterinaru, tačiau jo nebeprireikė… Priėjusi prie šunelio supratau, kad jis nebekvėpuoja“, – susijaudinusi „Bangai“ pasakojo Aurelija ir prisiminė, kad kaimyno šuo dar gal pusvalandį slampinėjo aplink namus, žiūrėjo per terasos langus. Moteris stebisi, jog per tą laiką to šuns niekas nepasigedo. Tik vėliau esą išgirdo šuns šeimininką jį šaukiant pareiti namo. Tada ir pati Aurelija, jos žodžiais, šaukė, kad vyras ateitų šuns, bet jos kieme niekas nepasirodė, o jų augintinį pražudęs keturkojis galiausiai pats išbėgo. Kaimynas, gargždiškės teigimu, ne iš karto pasirodė ir savo kieme, kai į jį įvažiavo jos vyras. Tik po daugybės mašinos signalų jis teikėsi išeiti iš namų ir ateiti pažiūrėti, ką padarė jo šuo. Anot pašnekovės, pamatęs nebegyvą jų šuniuką, kaimynas nusistebėjo, kaip čia taip nutiko, ir ėmė mėtyti priekaištus, kad šeimos sklypas neaptvertas, nors ir jo tėvų – lygiai toks pats. Netrukus įvykio vietoje pasirodė ir policija, kuriai moteris parašė pareiškimą dėl šio įvykio. Po ilgojo Joninių savaitgalio Aurelija bandė domėtis, kaip vyksta tyrimas, koks jų augintinę sudraskiusio šuns likimas, ar jie ir kiti gyventojai, turintys mažus vaikus bei augintinius, gali jaustis saugūs, tačiau, pasak moters, jokios informacijos ji nesulaukė. Tyrimą atliekanti pareigūnė, anot jos, net liko nepatenkinta, kad moteris domisi ir esą skubina įvykius. Tačiau, gargždiškės įsitikinimu, sėdėti rankas sudėjus negalima, kai šalia – pavojingas šuo, kuris gali bet kada bet ką užpulti, nes nevaržomas laksto kur užsimanęs.
„Nėra įstatymo, įpareigojančio sklypą apsitverti tvora, bet teisiniai aktai, nurodantys, kaip turi būti laikomi ir vedžiojami keturkojai, ypač tokie – pavojingi, tikrai yra“, – kalbėjo Aurelija, kuri, kaip ir jos dukra, negali atsigauti po birželio 20 dienos tragedijos. Pasak jos, augintinę pražudžiusio šuns šeimininkas net neatsiprašė.
Mirtinai kitą keturkojį sudraskiusio šuns šeimininkas nuo komentarų „Bangai“ susilaikė, bet sutiko apie įvykį papasakoti pasibaigus tyrimui. Žinoma, kad augintinis šiuo metu yra laikomas namuose.
Šeimininkas kaltės nesigina
Kokioje stadijoje tyrimas dėl šio įvykio, „Banga“ klausė Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Andriaus Burbos. Šis patvirtino, kad dėl incidento tikrai vyksta tyrimas. „Šiuo metu vyksta tyrimas ir atliekama daugybė veiksmų, pasitelkiant kitas tarnybas dėl šuns veislės nustatymo, nes šuo neturi oficialių dokumentų“, – komentavo pareigūnas. Jis pridūrė, kad šuns savininkas kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau pabrėžė, jog gyvename teisinėje valstybėje ir sprendimai priimami tik atlikus visas reikalingas procedūras bei gavus atsakymus iš kitų institucijų, o tai užtrunka. „Jeigu tai priklausytų tik nuo policijos, sprendimas jau seniai būtų priimtas. Visiškai suprantame, kad tai jautri tema tiek šuns savininkei, tiek visuomenei, bet prašome supratimo, nes tik iš nuotraukos ir išvedžiojimų teisinių sprendimų nepriimsime“, – teigė A. Burba.
Jis priminė, jog Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis numato baudas už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų su gyvūnų laikymu susijusių teisės aktų pažeidimus. Pavyzdžiui, už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, numatoma bauda nuo 50 iki 120 eurų, o jei padaryta žala sveikatai ar turtui, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų. Ypač griežtos baudos numatomos už pavojingų ir kovinių šunų laikymo taisyklių pažeidimus, siekiančios net iki 700 eurų už pakartotinius nusižengimus.
Yra galiojančios taisyklės
Tiesa, gargždiškė Aurelija dėl šeimą sukrėtusio įvykio aiškino, jog kreipėsi ir į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, tačiau šis sakė, kad jokio pareiškimo negavęs. Kaip jau „Bangai“ komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius, tyrimas yra policijos kompetencijoje ir dviejose institucijose tyrimas neatliekamas.
Savivaldybė atkreipė dėmesį į šiuo metu galiojančias Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisykles, patvirtintas 2025 metų gegužės 26 dienos mero potvarkiu. Šios taisyklės, be kita ko, numato, kad pavojingus ir kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose draudžiama vesti nelaikant už pavadėlio ir be antsnukio. Taip pat nurodoma, kad, laikant šunis privačiose valdose, turi būti užtikrinta, jog šis negalėtų iš jų pabėgti. Tiesa, atsakingai turi elgtis ne tik didelių ir pavojingų veislių šunų savininkai, bet ir mažų. Ir tokių veislių keturkojai privalo būti vedžiojami su pavadėliu viešose vietose (pavyzdžiui, Gargždų parke), ypač jei šalia yra kitų žmonių ar gyvūnų. Tai užtikrina saugumą tiek šuniui, tiek aplinkiniams bei atitinka gyvūnų laikymo taisykles.
Svarbu ir tai, kad vedant šunį pavadėlis būtų sutrumpintas, kai šalia yra kitų žmonių ar gyvūnų. Nevalia pamiršti ir to, jog dera susirinkti savo augintinio ekskrementus.
Agresijos priežastys įvairios
Kaip sakė policijos atstovas, kol kas nėra aišku, kokios veislės yra gargždiškių šuniuką mirtinai sukandžiojusio šuns veislė, tačiau jo išvaizda lygiai tokia pati, kokia pasižymi amerikiečių buldogai. Pasidomėjus šios veislės charakterio savybėmis, stebina tai, jog šis tvirtas ir raumeningas šuo apibūdinamas kaip draugiškas, ištikimas ir neagresyvus. Tačiau, kaip ir minėjome, ar žudiku tapęs šuo yra būtent šios veislės, kol kas nenustatyta. Galbūt tai mišrūnas, o tai turi įtakos ir charakterio savybėms. Tačiau pastarąjį, anot „Bangos“ kalbintos Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos ir kinologės Gabijos Girdvainytės, nulemia ir auklėjimas. O kas turi įtakos ir išprovokuoja keturkojo agresiją?
Kinologė paaiškino, kad pagrindinės šuns agresijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia tai – baimė arba grėsmės jausmas, dar vadinamas gynybine agresija. Ji dažniausiai pasireiškia, kai šuo nėra tinkamai socializuotas – tai yra, kai šuniukas nuo ankstyvo amžiaus nepažindinamas su įvairiais žmonėmis ar gyvūnais. Tokiu atveju vėliau gali pasireikšti agresyvus elgesys. „Taip pat egzistuoja medžioklinė – plėšrūniška – agresija, kai šuo reaguoja į mažesnius gyvūnus, suvokdamas juos kaip grobį. Kitas svarbus veiksnys – skausmas arba gyvūno sveikatos problemos, kurios taip pat gali paskatinti agresiją. Be to, kai kurios šunų veislės yra linkusios į dominuojantį elgesį, kurį kai kurie žmonės gali klaidingai traktuoti kaip prigimtinę agresiją. Tačiau kartais agresiją sukelia netinkamas auklėjimas, smurtas ar bausmės – tai gali paversti šunį nesaugų ir agresyvų. Tokiais atvejais šuo nėra blogas – agresyvus elgesys dažnai yra jo būdas išreikšti, kad kažkas yra ne taip. Kiekviena situacija yra unikali, ir dažnai viena agresijos forma persipina su kita. Dėl to net ir paprastai ramaus būdo šuo tam tikromis aplinkybėmis gali tapti agresyvus“, – aiškino pareigūnė. O kaip elgtis susidūrus su agresyviu šunimi? Tokiu atveju G. Girdvainytė pirmiausia pataria nešaukti ir nenaudoti smurto, nes tai tik padidina šuns stresą ir agresiją. Jei keturkojį užvaldė medžioklinė agresija, kada jis susikoncentruoja į judantį objektą, reikėtų bandyti vieną „grobį“ pakeisti kitu – numesti kitą objektą, kuris atitrauktų šuns dėmesį nuo jau turimo grobio.
Kiti būdai – aplieti šunį vandeniu, užmesti ant jo striukę ar rankšluostį, kad uždengtų regėjimą. Tai gali sutrikdyti jo dėmesio koncentraciją.
Gintarė KARMONIENĖ
