Dvidešimtmetį minintis Turizmo informacijos centras: Keturių vandenų kraštas atviras Lietuvos ir užsienio turistams

Gegužės 3-iąją suėjo lygiai dvidešimt metų, kai įkurtas Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Per šį laikotarpį sėkmingai įgyvendinta daugybė tarptautinių ir vietinės reikšmės projektų. Vis daugiau žmonių atranda rajoną kaip keturių vandenų kraštą, tenkinantį turistinius, pažintinius poreikius. Apie nueitą dviejų dešimtmečių kelią kalbamės su nuo pat centro įkūrimo pradžios jam vadovaujančia Daiva BUIVYDIENE.

Turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė žada daug naujovių šį šiltąjį sezoną. Viena iš jų – Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje.

Karantinas šventimą atidėjo

– Papasakokite, kokiomis nuotaikomis pasitikote jubiliejų?

– Nors ir tęsiasi karantinas, jubiliejų pasitikome pakilia ir džiaugsminga nuotaika. Kasmet dalyvaujame naujuose projektuose, kuriame naujus maršrutus ir siūlome turistines naujienas Turizmo informacijos centro lankytojams. Esame suplanavę šventinę konferenciją, pristatančią kultūros kelius ir sveikatingumo takus, tačiau dėl karantino suvaržymų nutarta ją nukelti į vasarą. Pagerėjus epidemiologinei situacijai, jubiliejui bus skirtas ne vienas renginys.

– Šiandien Turizmo informacijos centras yra atviras ir dinamiškas, išmanus, augantis ir draugiškas. Kaip pavyko to pasiekti?

– Nuo pat 2001 m. kryptingai dirbdami patekome į prioritetinių Lietuvos regionų sąrašą, kuris sąlygoja palankesnį ES lėšų skyrimą Klaipėdos regionui. Siekdami didesnio žinomumo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bendradarbiaujame su Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrais. Kartu vieningai dalyvaujame tarptautinėse parodose, kuriame bendrus maršrutus po Klaipėdos regioną, leidžiame regioninius leidinius, kuriame žaidimus bei kartu organizuojame informacinius turus žiniasklaidos atstovams.

Siekdami identifikuoti Klaipėdos rajono turistinį veidą, sukūrėme šūkį – „Klaipėdos rajonas – keturių vandenų kraštas!“ Rajoną skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios, vingiuoja sraunios upės, tyvuliuoja ežerai. Šį šūkį naudojame dalyvaudami tarptautinėse turizmo parodose, mūsų leidžiamuose leidiniuose bei viešindami Klaipėdos rajoną savo turimais informaciniais kanalais.

Per du dešimtmečius pavyko suorganizuoti įvairių renginių, konferencijų, žurnalistų informacinių-pažintinių turų, laidų filmavimų, išleisti 3 reprezentacinius albumus, sukurti filmą apie Klaipėdos rajoną, rengti pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutus po keturių vandenų kraštą, pristatyti ir populiarinti Klaipėdos rajoną įvairiose tarptautinėse turizmo parodose, verslo misijose bei miestų šventėse.Jūros terapijai Karklėje – tarptautinis pripažinimas

– Kasmet dalyvaujate ir teikiate paraiškas įvairiems projektams. Vienas iš jų – EDEN (angl. European Destinations of Excellence) apdovanojimai, kurie skiriami naujoms, mažai žinomoms Europos turizmo vietovėms 27 šalyse narėse. Ar tiesa, kad šiuose apdovanojimuose pavyko triumfuoti net keletą kartų?

– Tikrai taip. Du kartus tapome šių apdovanojimų laimėtojai – 2015 m. su projektu „Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“ užėmėme 5-ąją vietą, o 2020 m. pateikę paraišką „Jūros terapija Karklėje“ laimėjome 3-iąją vietą.

Tačiau yra ir kitų reikšmingų laimėjimų, kurių per jubiliejų nevalia nutylėti (šypsosi – aut. past.). Dar 2018 m. buvome nominuoti sėkmingiausiu Lietuvos turizmo informacijos centru Lietuvos turizmo departamento prie Ūkio ministerijos organizuojamuose „Turizmo sėkmingiausieji 2019“ rinkimuose. Daug permainų į Turizmo informacijos centrą įnešė 2020 m. pavasarį laimėtas tarptautinis projektas „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, acr. „Tyrinėk Baltus“ (LLI-447). Projekto metu atnaujintos patalpos, panaudojant baltų tematiką ir moderniąsias technologijas. Sukurtas interaktyvus žemėlapis, pristatantis maršrutą po piliakalnius.

Laivadirbystės pulsas – Drevernoje

– Išskirkite 3 darbus, kuriais labiausiai didžiuojatės.

– Didžiuojamės, kad pavyko įgyvendinti seniai puoselėtą idėją – rekonstruoti Jono Gižo etnografinę sodybą ir įkurti ten Turizmo informacijos centro filialą. Dar 2003 m. pradėta įgyvendinti mūsų idėja dėl pramoginio laivų uosto įkūrimo bei J. Gižo etnografinės sodybos rekonstrukcijos. J. Gižo etnografinė sodyba 2010 m. buvo rekonstruota ir pritaikyta kultūros bei kitoms viešosioms reikmėms, įkurti Turizmo informacijos centro ir muziejaus filialai. 2019 m. Kultūros ministerija patvirtino mūsų pateiktą paraišką ir į mokinių Kultūros paso sistemą įtraukė 5 edukacines programas. J. Gižo etnografinėje sodyboje edukacinės Kultūros paso programos yra siūlomos 3–10 klasių moksleiviams. Tikimės, kad mūsų filialas sodyboje sėkmingai vykdys veiklą dar daug metų.

2014 m. mūsų iniciatyva pastatytas senovinis burinis Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“. Drevernoje buvo pasirinkta statyti laivą pagal garsiojo laivadirbio J. Gižo padarytą XIX–XX a. Kuršių marių krovininio laivo modelį. Laivo statyba vyko Drevernos mažųjų laivų uosto krantinėje. Burlaivio gimimą nuo pavasario iki rudens galėjo stebėti ne tik dreverniškiai, bet ir visi čia apsilankę svečiai. Laivo ilgis – 18,08 m, plotis – 4,00 m. Laivo statytojas ir kapitonas – Vaidotas Bliūdžius. Reisinė „Dreverna“ yra kasmetinė šventinio tradicinio ir istorinio laivų parado „Dangės flotilė“, vykstančio Jūros šventės metu, bei Kuršių mariose organizuojamos regatos „Burpilis“ dalyvė. Taip pat dalyvauja renginyje „Mingės flotilė“, „Sujunkime istorijų ir marių krantus“ ir kt. Pasigrožėti laivu iš vidaus galima įvairių švenčių, vykstančių Drevernos mažųjų laivų uoste, metu. Šiuo senoviniu laivu kviečiame plaukti edukacinės programos „Žuvies kelias“ metu.

– Viena iš Jūsų sėkmės istorijų Lietuvoje – ir 2015 m. įkurtas Pamario turizmo klasteris?

– Tai asociacija, apjungusi 19 turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų ir fizinių asmenų iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų, Klaipėdos miesto bei Neringos savivaldybių. Pamario turizmo klasterio tikslas – vienyti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius turizmo paslaugų kūrimą, pardavimą ir kitą ūkinę bei komercinę veiklą. Vienas iš klasterio pasiūlymų – mūsų sukurta ir šeštus metus jau sėkmingai organizuojama edukacinė programa „Žuvies kelias“ Drevernoje, kuri kasmet sulaukia per 2 000 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Ant Gargždų piliakalnio – kuršiai

– Kokiomis naujovėmis ruošiatės maloniai nustebinti turistus ateity?

– Sutvarkytą, atvertą visuomenės lankymui Kalniškės (Gargždų) piliakalnį nutarėme įveiklinti. Pernai prisijungėme prie tarptautinio projekto „Baltų kelias“ ir kuriame naują edukacinę programą ant Kalniškės (Gargždų) piliakalnio „Kuršiai moderniais laikais“. Programos metu išvysite kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubą „Pilsots“ su atkurtais kuršių istoriniais rūbais ir aksesuarais. Taip pat turistams, atvykusiems į atnaujintą turizmo centrą, bus pasiūlyta išbandyti virtualų turą bei pažiūrėti 3D filmuką „Kaip kūrėsi Gargždai nuo pelkių iki šių dienų“.

Dar viena naujiena, kurią planuojame pristatyti jau šią vasarą, – Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje. Pateikėme paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Bendradarbiaudami su „Camino Lituano“ siekiame suvienyti 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių ir sukurti bei pažymėti naują Šv. Jokūbo kelio atkarpą Lietuvoje. Džiaugiamės, kad prie mūsų iniciatyvos noriai jungiasi ir vietos bei tikinčiųjų bendruomenės, kurie pasiruošę svetingai sutikti atvykstančius piligrimus.

Bendradarbiaujame su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir džiaugiamės galėdami pristatyti šią vasarą startuosiančią naują „Pajūrio ekspresas“ kryptį Vilnius–Karklė. Pajūrio ekspresas – tai vasaros metu veikiančios kryptys į Lietuvos kurortus – Vilnius–Palanga, Vilnius–Nida. Džiaugiamės, kad sostinės gyventojus galėsime pakviesti į Karklę pasimėgauti SPA po atviru dangumi bei pasivaikščioti sveikatos takais, kurie šiemet pasipildys dar vienu taku palei Kalotės ežerą. Ši takų sistema susijungs su sveikatos takais iš Klaipėdos miesto. Einant sveikatos takais nepasiklysti padės rodyklės, o lentelėse rasite informaciją apie nueitą atstumą bei vaizdingų palyginimų, kiek kalorijų sudeginote nuėję atitinkamą atkarpą. Tam panaudoti populiarūs maisto produktai ir patiekalai, kurie priverčia susimąstyti apie sveikesnę mitybą ir fizinį aktyvumą.

Naujienos rengiamos ir Lapiuose. Ekstremalesnių pojūčių mėgėjus kviesime pasivaikščioti įstabaus grožio „Kalnų takais“. Šią vasarą planuojame sukurti ir pažymėti pirmąjį žiedinį maršrutą.

Drevernoje taip pat turistų lauks nauji pėsčiųjų maršrutai, kuriami bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, Kretingos miškų urėdija, Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybės specialistais ir vietos verslu. „Pamario takai“ lankytojus ves į saugomas teritorijas, t. y. Tyrų ir Svencelės pelkes. Keliaudami šiais nuorodomis pažymėtais takais, turistai, naudodami išmaniąją programėlę, turės galimybę savo telefone surinkti visą pamario kraštui būdingų paukščių paveikslėlių ir giesmių kolekciją.

Poreikiai įvairūs

– Kiek lankytojų sulaukia Turizmo informacijos centras? Ko ieško žmonės?

– Kasmet sulaukiame vis didesnio skaičiaus turistų. Tačiau pasaulinė pandemija šį augimą šiek tiek pristabdė. Ypač sumažėjo turistų, atvykusių iš užsienio. Daugiausia domimasi aktyviomis laisvalaikio pramogomis, vandens sporto galimybėmis, ieškoma nakvynės bei maitinimo įstaigų. Taip pat ypatingai teiraujamasi dėl lankytinų rajono vietų. Dažnai sulaukiame dviračių entuziastų, kurie domisi, kaip iš Gargždų dviračiu nuvykti į Klaipėdą bei keliauti dviračių maršrutais po Klaipėdos rajoną. Drevernoje ypač populiari edukacinė programa „Žuvies kelias“. Programos metu kviečiame patirti daugybę įvairių potyrių: paskanauti Mažosios Lietuvos deserto – gliumzinio (varškės) pyrago su kafija, paragauti unikalios dreverniškių žuvienės, degustuoti išskirtinio skonio Klaipėdos krašto vietinio vyndario vyno, pasilinksminti kartu su folkloro pristatymo programa, apsilankyti J. Gižo etnografinėje sodyboje bei iškelti bures ir plaukti į Kuršių marias senoviniu burlaiviu – reisine „Dreverna“.

Pernai atnaujinome Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro internetinę svetainę (www.klaipedosrajonas.lt). Svetainėje rasite daug naudingos informacijos. Naujausia informacija dalijamės mūsų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, kuriose sekėjų skaičius taip pat vis didėja.

Agnė ADOMAITĖ

Autorės ir asm. albumo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių