Gal kam reikia naudos?
Vasarą Gargždų miesto gyventojai sutiko viltingą žinią – steigiama miesto vietos veiklos grupė pretenduos į Europos Sąjungos paramą ir dalins ją originalių investicinių projektų autoriams. Tokiais autoriais galės tapti kiekvienas juridinis asmuo, turintis išskirtinių idėjų, naudingų miestui.
Preliminariai skaičiuojama, kad Gargždai (geriausiu atveju) galėtų gauti maždaug 300 000 Eur paramos. Iš esmės tai nėra daug, jei prisimintume, kad Klaipėdos rajone veikianti kaimiška VVG per praėjusį 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpį įgyvendino įvairių projektų už bemaž 2,4 mln. Eur. Bet šįsyk vadovaujamasi žvirblio saujoje metodu ir miestiečiams siūloma pasiimti nors ir mažesnius pinigus.
Miesto VVG grupė šiuo metu vienija 32 narius – daugiausia verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Į paramą pretenduoti galės ir valdiškos įstaigos, mat Savivaldybė yra viena iš VVG steigėjų.
Jokia paslaptis, kad žvelgdami į europinėmis lėšomis suremontuotus kaimų kultūros namus, bendruomenių apartamentus, išpuoselėtas viešąsias erdves gargždiškiai to paties tikisi ir savo mieste. Bėda ta, kad ES šiuo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu tokių dovanėlių per vietos veiklos grupes jau nedalins. Tad viltys būtent tokiu būdu sutvarkyti išsikraipiusius senojo parko takelius ar nutiesti kokį papildomą dviračių taką bliūkšta. Jei kas į VVG įstojo vildamiesi už europinius eurus susiremontuoti nušiurusias patalpas, irgi turės nusivilti. Už bendrijos pinigus nebus leidžiama net semtis patirties užsienyje. Tad galas atėjo ir bendruomenių kelionėms. Kas nežino, kad kartais į užsienį išsiruošę keliauninkai oficialius susitikimus laikė formalumu ir mieliau lankė pilis ar prekybos centrus. Kelionės pusvelčiui baigėsi, ir atėjo metas pinigus įsisavinti žymiai racionaliau.
Visoje Lietuvoje miestų VVG šiuo metu jau kuria strategijas, kurios privalo būti orientuotos į ne visiems patrauklią socialinę sritį. Kitaip tariant, į būsimus projektus reikia įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes, vargstančiuosius ir siekti naudos jiems. Šį iššūkį priimti bandys ir Gargždų miesto VVG. Beje, būsime vieni iš pusšimčio strategijas rengiančių Lietuvos miestų, kuriems bendrai numatoma išdalinti 15 mln. eurų. Suma palyginti kukli, tad konkurencijos turėtų netrūkti.
Šią savaitę visuomeniniais pagrindais dirbantys miesto aktyvistai susitiko su pagrindinėmis socialinėmis institucijomis, domėjosi globos namų gyventojų, neįgaliųjų, jaunimo, nemotyvuotų bedarbių, NVO problemomis. Visos šios grupės pretenduoja tapti naudos gavėjomis. Didysis rebusas, kaip išradingai tokius žmones įtraukti į projektinę veiklą. Kol kas tik svajojama, kad pensininkai už ES lėšas galėtų pliuškentis privačiame baseine ar kavinėse sutartu metu nemokamai vaišintis pyragaičiais, kurių už lietuvišką pensiją patys neįperka. Neįgaliųjų artimiesiems galbūt praverstų meno terapijos užsiėmimai, o globos namuose galėtų atsirasti moderni biblioteka. „Fix idėjų“ VVG laukia iš visų miesto gyventojų, mat kol kas pačių VVG narių aktyvumo pasigendama. Praėjusį antradienį į susitikimą su būsimos strategijos rengėjais nepasivargino ateiti tik keliolika narių. Tikėkimės, kad likę verslo atstovai savarankiškai kuria planus ES paramai gauti ir kaip tikri privatininkai nėra linkę savo planų atskleisti konkurentams.
Reikia pripažinti, kad socialinė sritis nėra pati palankiausia ir patraukliausia investuoti. Pavyzdžiui, minėto susirinkimo dalyviams kilo klausimas, kaip praktikoje į kokį nors projektą įtraukti jauną bedarbį, sėdintį motinai ant sprando? Greičiausiai socialinė pagalba jam įmanoma tik teoriškai. Arba kaip gelbėti, pavyzdžiui, benamius? Tokių Lietuvoje galybė, Gargžduose irgi šlitinėja keletas. Bet ko jie norėtų? Šmaikštaudami svarstėme, jog nebent sąskrydžio Gargždų eglynėlyje.
Kol kas strategijos rengimas yra minčių lietaus stadijoje. Tad nepabijokime iš naujo pažvelgti į tuos, kurie gyvena rūpesčiuose. Gal netikėtai kils minčių, padėsiančių Gargždams įgyvendinti išskirtinius planus ir dar iš jų gauti naudos.
