Garantijos tik klibinamos
Kai kurie (iš karto atsiprašau – ne visi) rajono Savivaldybės tarnautojai, ne pagal valstybės tarnautojo etiketą bendraujantys su interesantais ar iki žemės graibymo prisišvenčiantys kalėdiniame bendradarbių vakarėlyje arba darbo metu ne darbo reikalais „sėdintys“ socialiniuose tinkluose, o ir dar gudriau – tarnybiniu transportu važiuojantys apsipirkti šeimos poreikiams į prekybos centrus, nuolat bent penkiomis minutėmis vėluojantys į darbą ir visada penkiomis minutėmis išeinantys anksčiau, pagaliau jiems papriekaištavus net ir žurnalistams yra išrėžę: o kas gali mums nuobaudas skirti ar atleisti iš pareigų? Tegu tik pabando! Mus saugo Valstybės tarnybos įstatymas!
Betgi niekada nesakyk niekada. Nesusipratusių valstybės tarnautojų „ražkažiui“ irgi gali ateiti galas. Šią savaitę Vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai. Minėto įstatymo kai kurias nuostatas bandoma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos taip pat būtų skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos. Įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama.
Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Beje, tarnautojo atleidimas iš pareigų ar perkėlimas negali tapti dingstimi išvengti žalos atlyginimo.
Šie aspektai labai svarbūs, nes neatsakomybė buvo gera landa rastis net korupciniams ryšiams nebijant jokių asmeninių pasekmių. Deja, toks nesąžiningumas ir neatsakingumas brangiai kainuoja valstybės biudžetui.
Akivaizdu, kad numatomose Valstybės tarnybos įstatymo pataisose bandoma taikyti bizūno ir riestainio principą. Nors valstybės tarnautojams garantijos bus mažinamos, tačiau esą iniciatyviems, kūrybiškiems, pareigingiems tarnautojams yra ir gerų žinių: numatoma galimybė kelti jų atlyginimus. Tam, kad valstybės tarnyba liktų patraukli ir lanksti, siūloma didinti galimų priemokų dydį prie atlyginimo iki 100 proc. Šiuo atveju išlieka nuogąstavimas, kad neatsitiktų taip kaip visada. Juk įprasta praktika, kad didžiausius priedus dažnai gauna ne patys verčiausi, o tie, kurie valdžiai sugeba įtikti. Tad tokia skatinimo galimybė visgi labai abejotina.
Valstybės tarnybos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje yra apie 27,6 tūkst. valstybės tarnautojų, kuriems taikomas ne Darbo kodeksas, o Valstybės tarnybos įstatymas. Netgi su minėtomis pataisomis šis įstatymas išlieka labai palankus valdininkijai, kuri pasilieka privilegijuotųjų šalies piliečių gretose. Tiesa, vidaus reikalų ministras žada žymiai radikalesnį, visiškai naują Valstybės tarnybos įstatymą. Bet tai numatyta padaryti ateityje, kuri neapibrėžta.
Kad dėl įstatymų prielankumo kurioziškai sunku nusikratyti reputaciją praradusių aukštas pareigas ėjusių valstybės tarnautojų, parodo buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus istorija. Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė netgi kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Vyriausybė teisėtai atleido minėtą poną. Dar anoji Vyriausybė J. Milių atleido spalio pradžioje, nes nebuvo pritarta jo veiklos ataskaitai. Be to, teisėsauga savo kaltę neigiančiam buvusiam vyriausiajam veterinarui, teigiančiam, kad su juo susidorota politiniais motyvais, yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Kuo baigsis ši istorija? Ko gero, didelėmis kompensacijomis iš valstybės biudžeto šiam dideliam ponui, žinančiam, kaip sunku pagal dabartinius įstatymus prikibti prie aukšto rango valstybės tarnautojo.
Gargždiškiai verslininkai, grįžę iš klestinčio Singapūro, dalindamiesi įspūdžiais atkreipė dėmesį, jog ten valstybės tarnautojai gauna neįtikėtinai dideles algas. Tačiau bent kiek susitepę reputaciją yra negailestingai išmetami iš tarnybos ir amžiams nė per patrankos šūvį nebeprileidžiami prie valstybės tarnybos. Nors Singapūras diktatoriškas, bet oi kaip ši nuostata pritiktų Lietuvai! Gal tada net dalis emigrantų sugrįžtų.
