Garbaus amžiaus sulaukęs agluonėniškis stebina guvumu
Su sūnumi Dangiru gyvenantį Kazį Alminauską garbaus jubiliejaus proga sveikino Agluonėnų seniūnijos vyr. specialistė Marijona Ruigienė, seniūnės padėjėja Alina Žilienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.
Devyniasdešimtojo jubiliejaus proga pasveikinti atvykusius svečius agluonėniškis Kazys Alminauskas tarpduryje pasitiko pats: nustebęs, šypsodamasis ir demonstruodamas pavydėtiną guvumą. Tačiau paaiškėjo, kad birželio 8 d. K. Alminauskas iš tikrųjų šventė 93-iąjį gimtadienį – su kunigo pagalba teko keisti gimimo datą, kad nebūtų išvežtas į karą.
„Kaip mane pastebėjote?“ – stebėjosi K. Alminauskas, klausydamasis jam skirtų Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, Agluonėnų seniūnės padėjėjos Alinos Žilienės ir vyresniosios specialistės Marijonos Ruigienės linkėjimų.
Svečiams garbaus amžiaus senelis pasakojo, kad jo gyvenimas jaunystėje nebuvo lengvas: karai, pokariai ir kiti neramumai likimą kreipė taip, kad ne vienerius metus teko praleisti tremtyje. Ištremtas buvo, kaip pats sako, už politiką – valdžiai atrodė nepatikimas.
„Kad lagerio prižiūrėtojai nesuprastų, apie ką kalbamės su bendraminčiais, teko net Morzės abėcėlę išmokti“, – pasakojo agluonėniškis, šiame kaime įsikūręs 1979 metais. Iki tol gyveno Grobštuose ir visą gyvenimą dirbo grūdų sandėlyje.
Politinis kalinys K. Alminauskas vėliau niekuomet nepraleisdavo nė vieno renginio, kuriuose būdavo puoselėjama lietuvybė ir patriotiškumas. Vyrą visuose renginiuose būdavo galima išvysti pirmose gretose su Lietuvos vėliava rankose.
Agluonėnų seniūnės pavaduotoja A. Žilienė pasakojo, kad Kazys ir dabar pats kieme su grėbliu darbuojasi, kerpa gyvatvorę. Ne veltui buvusio kolūkio pirmininkas A. Treigys vienais metais sodybai buvo suteikęs gražiausiai tvarkomos sodybos vardą. Tai primena ant namo vis dar kabanti lentelė.
„Kiek pajėgiu, tiek ir dabar tvarkausi, apeisit, apžiūrėsit“, – šypsenos neslėpė senolis.
Agluonėniškio guvumas išties stebina. Prieš daugiau nei dešimtį metų vyras patyrė sunkią traumą – klubų lūžį. Niekas netikėjo, kad kaulai sugis, o po pusmečio garbaus amžiaus senolis jau pats ir į parduotuvę vaikščios.
„Medikai galėtų tirti tėtį kaip pavyzdį, kaip vartojant daug cukraus ir druskos nesiskųsti jokiais rimtesniais sveikatos sutrikimais“, – sakė kartu su tėvu gyvenantis jauniausias sūnus Dangiras.
Agluonėniškis iš viso susilaukė 4 vaikų – trijų sūnų ir vienos dukters. Vyriausiasis Kazys mirė vos dviejų mėnesių amžiaus. Liko trys: sūnūs Kęstutis ir Dangiras, dukra Silva. Jie giminę papildė trimis anūkėmis.
Gintarė PLUNGIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė
