Garbės piliečio santuoka – auksinė
„Vienas kitą saugome ir džiaugiamės kiekviena pragyventa diena“, – tvirtina Gargždų miesto garbės pilietis Vladislovas Stasaitis su žmona Aldona. Gegužės pabaigoje jie atšventė auksinių vestuvių sukaktį. Abu tvirtina, jog bendrame gyvenimo kelyje buvo visko, tačiau svarbiausia, kad tie 50 metų neištirpdė jų meilės.
Paslėpė būsimo vyro raktus
– Ar dar pamenate pirmosios pažinties akimirkas?
Aldona: „Abu Gargžduose atsidūrėme pagal paskyrimą. Aš atvykau dirbti į vaistinę provizore, o vėliau buvau Gargždų veterinarijos vaistinės vedėja. Vladislovas ėjo vyriausiojo inžinieriaus pareigas, po to 30 metų buvo tarpkolūkinės statybos organizacijos pirmininkas, dar vėliau – „Litimpex“ banko Klaipėdos filialo ir UAB „Garsta“ direktorius. Susitikome vaistinėje. Kai jį pamačiau, nudiegė, mat buvo panašus į mano pirmąją meilę. Jis pasidėjo raktų ryšulėlį ant stalo, o aš paėmiau ir paslėpiau – mėgdavau ir aš paišdykauti, buvau ne iš lėtųjų. Tad Vladislovas sugrįžo raktų, pašmaikštavome, vėliau vis susitikdavome mieste tai prie kino teatro, tai konferencijoje…“
Vladislovas: „O aš pamenu ir sausio 14-ąją. Buvau paprašytas Aldoną nuvežti į Veiviržėnų vaistinę. Reikėjo grįžti atgal, o tokia pūga prasidėjo, kad vos beparsiradome, nieko nesimatė. Kai pagaliau pasiekėme Gargždus, paklausiau, ar leisis pabučiuojama. Jos atsakymas buvo neigiamas. Tada aš pabučiavau tėviškai į kaktą ir pasakiau, kad ji man rytoj paskambintų ir pasakytų, ar norės draugystės. Kitądien ji sutiko. Po 4 mėnesių draugystės turėjau išvykti į Vokietiją, Čekoslovakiją. Kai grįžau, iš to ilgesio, meilės, aistros jau kitą dieną nunešėme pareiškimus tuoktis.
O sausio 14-ąją važiuodavome Veiviržėnų keliais pasivažinėti ir kviesdavome pūgą. Taip prisimindavome draugystės pradžią.“
Žmoną vadina dovana
– Apibūdinkite vienas kitą.
Vladislovas: „Man Aldona yra likimo ir Dievo dovana. Ne kiekvienam taip pasiseka. Sutapo charakteriai ir pomėgiai. Esame puiki pora. Aldonos rankose darbas tirpte tirpsta. Ji pareiginga, atidi, stropi, talentinga šeimininkė. Puiki žmona, mama, močiutė ir promočiutė. Yra labai kantri. Jos veidą puošia šypsena. Mėgsta skaityti, tad sukaupė nemažą biblioteką. O daina Aldoną lydi nuo mažumės iki pat šiol. Ji netoleruoja melo ir neteisybės, tad sako tiesą į akis.“
Aldona: „Man patiko Vladislovo gera širdis, charakteris, humoro jausmas. Per tiek bendro gyvenimo metų nebuvo nė karto, kad jis nepareitų į namus. Kad ir kokie svečiai, delegacijos atvykdavo, visada grįždavo. Labai mylėjo vaikus. Be to, Vladislovas niekada nepamiršta manęs pamaloninti gėlėmis įvairiausiomis progomis. Žinoma, būti vadovo žmona nebuvo lengva. Laimė, mano mama kartu su mumis gyveno 16 metų, tad labai padėjo. Juk vos tik viena delegacija svečių iš kiemo išvykdavo, kita įvažiuodavo. Pajūris labai traukė. Visus turėjai ne tik gardžiai pavaišinti (o produktų taip trūko), bet ir šypsotis, kad pamalonintum.“
– Laimingai santuokai reikia…
Aldona: „Pirmiausia – meilės. Sakoma, kad meilė keičiasi, o aš nesutinku. Jei nebus meilės, nieko neišeis. Viename kambaryje mes kiekvienas turime po savo darbo vietą. Būna, kad išgirstame tą pačią melodiją ir net nepajuntame, kaip susibėgame ir jau šokame. Lyg magnetas trauktų.“
Vladislovas: „Taip pat svarbi tolerancija, namų šiluma. Aldona ilgai nepyksta.“
Aldona: „Reikia atjautos ir pagarbos vienas kitam.“
Papročius diegia jaunajai kartai
– Dažna sutuoktinių pora vedybų metinių nesureikšmina. Kaip Jūs apsisprendėte švęsti auksines vestuvių metines?
Aldona: „Norėjome palaiminimo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Šventės patys neorganizavome, tai padarė vaikai. Jie pasakė mums nesikišti ir jais pasitikėti. Likome sužavėti, viskas buvo apgalvota iki smulkiausių detalių. Dalyvavo 62 svečiai. Kvietėme su vaikais, vaikaičiais, kad ir jaunoji karta matytų, kaip švenčiamos auksinės vestuvės, kokie papročiai puoselėjami. Vladislovui buvo padovanota lazda, kurią kažkada buvome įteikę jo tėvams auksinių vestuvių metinių proga. Tai bus iš kartos į kartą perduodama giminės relikvija.“
– Ant Jūsų rankų jau po tris auksinius vestuvių žiedus. Ar niekada jų nenusiimate?
Vladislovas: „Pirmieji žiedai – ploni, tačiau daug vargome, kol buvo pagaminti. Pirkome auksines grandinėles, kad iš jų nulietų žiedus. Antrieji – iš sidabrinių vestuvių metinių. O dabar vienas kitam užmovėme ir auksinių vestuvių metinių žiedus. Aš niekada jų nenusiimu.“
Aldona: „Aš nusiimu tik dėl saugumo, kai atlieku buities tvarkymo darbus. Bažnyčioje maudama žiedą Vladislovui pasakiau, kad ir po 50 metų aš tave vis tiek tebemyliu.“
- Aldona ir Vladislovas susituokė 1964 m. gegužės 1-ąją.
- 1965 m. gimė dukra Daiva. Ji gyvena Klaipėdoje, dirba gydytoja kardiologe.
- 1967 m. susilaukė sūnaus Aido. Jis yra technikas-mechanikas, dirba statybininku, gyvena Gedminų kaime.
