„Gargždės“ šokėjoms – profesionalų liaupsės ir medaliai
Viena – IĮ „Viltira“ vadovė, kita – Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, tačiau vos tik suskamba pirmieji muzikos akordai, tiek Vilma TIREVIČIENĖ, tiek Eglė MIZARĖ ima judėti vienodu ritmu. Moteris vienija aistra linijiniams šokiams. Visai neseniai gargždiškės dalyvavo tarptautiniame konkurse „Lithuanian open 2014“, kur jas įvertino profesionalai. Eglė iškovojo aukso, Vilma – sidabro medalius.
Teigiamų emocijų pliūpsnis
Abi gargždiškės, lydimos linijinių šokių klubo „Gargždė“ vadovės Giedrės Malūnavičienės, tarptautiniame konkurse varžėsi skirtingose amžiaus grupėse. Jas vertino teisėjai iš Olandijos, Švedijos, Latvijos, Lietuvos. Komplimentų tirados sulaukusi ir aukso medalį pelniusi E. Mizarė „Bangai“ atvirai sakė, kad šokis jos gyvenime užima labai svarbią vietą: „Tai teigiamų emocijų pliūpsnis, be kurio nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Būna, kad pavargsti, kojos linksta, tačiau, kai šoku, šypsena nedingsta. Be to, džiaugiuosi, kad nuo mano pomėgio nenukenčia darbas, šeima – viską pavyksta suderinti.“
Tame pačiame konkurse, tačiau kitoje amžiaus grupėje antrąją vietą iškovojusi V. Tirevičienė įsitikinusi, jog kiekvienas šokį mėgstantis žmogus pasakytų, kad tai visas jo gyvenimas, kuriame telpa ir džiaugsmas, ir liūdesys… „Šokis – mano kasdienybės varikliukas. Jis suteikia energijos, geros nuotaikos ir neleidžia tinginiauti smegenims, nes reikia prisiminti visus iki šiol išmoktus daugiau kaip pusantro šimto šokius“, – kalbėjo V. Tirevičienė.
Švęs per įkurtuves
Jei netikėtai užsuktumėte pas E. Mizarę į svečius, didelė tikimybė, kad ją rastumėte šokančią. Moteris repetuoja kone kiekvieną laisvą minutę. „Kartu su „Gargždės“ kolektyvu šokame du kartus per savaitę. Prieš konkursus – papildomai dar po valandą po kiekvienos repeticijos. Grįžusi namo, po ruošos darbų repetuoju pati. Kartais dėl vieno judesio ar elemento tenka padirbėti ir valandą“, – prisipažįsta šokiui neabejinga Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja.
IĮ „Viltira“ vadovė V. Tirevičienė akcentavo, kad tai buvo pirmas jos tarptautinis konkursas, nors linijinius šokius praktikuoja jau 8 metus, tačiau anksčiau nesivaržydavo konkursuose. Tad antroji vieta – puikus įvertinimas. Pašnekovė užsiminė, jog tautiniai šokiai jai įaugę į kraują, kitąmet ji pradės trisdešimtąjį sezoną Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblyje „Minija“. „Būtent su šiuo kolektyvu esu dalyvavusi daugybėje konkursų, festivalių, koncertų. Tačiau linijinių šokių repeticijoms derėtų skirti daugiau laiko. Reikia nemažai paplušėti, kad perprastum čia čia čia vietoj liaudiškos polkos“, – įsitikinusi gargždiškė. Ji užsiminė pergalės dar neatšventusi, mat gyvena namo statybos baigimo rūpesčiais: „Gal per įkurtuves, kai susirinks patys artimiausi žmonės, bus proga ir pergalę atšvęsti, duosiu visiems krimstelėti medalį, o pati pasidabinsiu kuria nors šokio suknele. Kas žino, gal ir pašokti teks…“
Dėkoja palaikymo komandoms
Pareigūnės E. Mizarės pomėgį itin palaiko šeima. „Vyras Artiomas, sūnus Dovydas ir, žinoma, dukra Liepa, kuri taip pat lanko šokius. Jei tik yra galimybė, ji kartu su manimi vyksta į įvairius konkursus. Mano didžiausia gerbėja taip pat yra mama Lina Makarovienė, kuri labai daug padeda ir per konkursus, kai reikia skubiai persirengti, persegti numerius, paduoti atsigerti vandens ar nušluostyti bėgantį prakaitą“, – konkursų užkulisius atskleidė E. Mizarė.
Artimųjų paramą jaučia ir V. Tirevičienė: „Noriu padėkoti savo vyrui Vytautui, kuris kantriai „vienišauja“, kai aš vakarais išeinu į repeticijas ar savaitgaliais išvykstu į renginius, vaikams, kurie visada mane palaiko, ir kitiems artimiesiems, draugams, pažįstamiems, tvirtai spaudžiantiems palaikymo kumščius.“ Abi pašnekovės tvirtino, kad nebūtų pasiekusios tokių rezultatų, jei ne darbšti, kantri ir draugiška jų vadovė G. Malūnavičienė.
Lapkričio mėnesį E. Mizarė išskrenda į Italiją, kur Milane vyks linijinių šokių tarptautinės varžybos. V. Tirevičienė užsiminė didelių ateities planų šokių srityje nekurianti, nekelianti sau ypatingų reikalavimų: „Tiesiog noriu mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas miela ir suteikia gyvenime daugiau spalvų ir žavesio. Šokdama visada šypsausi žiūrovams ir akimis surenku kiekvieną jų besišypsantį žvilgsnį. Tai suteikia sparnus.“
