Gargždiškiai neabejingi kraujo donorystei

„Kraujo donorystė – fantastiškas dalykas, – šypsojosi T. Baužys, – fizinė ir dvasinė savijauta puiki.“

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad jo nepristigtų vien sostinės ligoninėse, kraujo turėtų duoti daugiau nei 150 donorų, o visoje Lietuvoje – daugiau nei 400. Trečiadienį Gargžduose prie Kultūros centro stovėjęs Nacionalinio kraujo centro automobilis praeiviams nuostabos nekėlė – mūsų mieste kraujo donorystės akcijos vyksta beveik kas antrą mėnesį. Neatlygintinai duoti kraujo tądien buvo pasiryžę 46 donorai.

Ne dėl garbės

„Jei gali padėti kuo nors kitam, tą ir padaryk“, – įsitikinę Daiva ir Rimantas Brazauskai iš Mataičių, atvykę į Gargždus neatlygintinai duoti kraujo. Tiek apie kraujo, tiek apie organų donorystę jie turi aiškią nuomonę. „Jei po mirties kam nors bus reikalingi mūsų organai, tai tegul bus panaudota gelbėti kitiems. Tai juk tik „detalės“, – sakė Daiva ir Rimantas, seniai tapę kraujo donorais. Jie norėtų, kad daugiau būtų sąmoningų, neabejingų žmonių, kurie ryžtųsi nieko nekainuojančiai donorystei.

Neseniai iš Anglijos sugrįžęs 19-metis Tomas Baužys, šiuo metu savanoriaujantis Gargždų atvirame jaunimo centre, pirmą kartą kraujo aukojo būdamas „Vaivorykštės“ gimnazistas. „Padėti kitam turi būti kiekvieno pilietinė pareiga. Kraujo donorystė – fantastiškas dalykas, – šypsojosi Tomas, – fizinė ir dvasinė savijauta puiki.“ Į adatą ir kraują jis žvelgė be baimės, tačiau bebaimiu savęs nelaiko, nes neseniai, kai renginyje reikėjo išeiti į sceną, prisipažino manęs, jog iš baimės nualps.

Tomas sakė iš anksto nežinojęs apie tądien Gargžduose vykstančią kraujo donorystės akciją, tačiau su sese eidamas per miestą prie Kultūros centro pamatė Nacio­nalinio kraujo centro automobilį ir abu kaipmat apsisprendė duoti kraujo.

Ateina pasiruošę

Kitą dieną Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus donorų organizatorius Gintautas Žiulpys informavo, kad duoti kraujo Gargžduose trečiadienį atėjo 46 donorai, tačiau 10 iš jų kraujo dėl tam tikrų priežasčių medikai negalėjo imti. „Kad visų donorų kraujas būtų tinkamas 100 procentų, būna labai retai“, – sakė G. Žiulpys. Viena iš priežasčių, kodėl gali būti neimamas donoro kraujas – žemas hemoglobinas (moterų donorių turi būti ne žemesnis nei 125, vyrų – 135), kita priežastis – aukštas kraujo spaudimas arba kai kurių medikamentų vartojimas, kai kurios neseniai atliktos procedūros. „Pavyzdžiui, nuo to laiko, kai žmogui padaryta tatuiruotė, turi būti praėję ne mažiau kaip pusė metų, žinoma, donoras turi būti pailsėjęs, gerai jaustis, kelias dienas prieš tai vartojęs daugiau vandens“, – priminė G. Žiulpys, kuris registruodamas donorus įsitikina, kad informacijos apie pasiruošimą duoti kraujo atėjusieji turi pakankamai, jaunimas ja dalijasi ragindamas vieni kitus tapti donorais. Vidutinis donorų amžius – apie 30 metų.

Gydytoja Daiva Mikalauskienė akcentavo, jog labai retai tepasitaiko pašalinių reakcijų po kraujo davimo. Taip esą gali nutikti, jei žmogus atėjo nevalgęs. „Ir prieš procedūrą, ir po jos rekomenduojame išgerti daugiau nei įprasta vandens, kuris lengvai patenka į kraujotaką“, – sakė gydytoja. Čia pat atliekami serologiniai tyrimai, kurių rezultatai paaiškėja po dviejų parų. „Jei nustatomos rimtos problemos, donorystė uždraudžiama visam laikui, o žmogus nukreipiamas pas šeimos gydytoją“, – pastebėjo D. Mikalauskienė.

Lauks ir vasarą

Atėjus vasarai Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus komanda vėl apsilankys Gargžduose. „Tada statysime aikštėje palapinę, iš anksto apie akciją informuosime. Džiaugiamės, kad rajono Savivaldybė sudarė geras sąlygas mūsų darbui Kultūros centro salėje. Kad čia patogu, sakė ir donorai. Esame patenkinti – Gargžduose dovanojančiųjų kraujo nemažėja. Kai lankėmės kovo mėnesį, 55 žmonės atėjo duoti kraujo. Labai vertiname nuolatinius donorus“, – sakė Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus donorų organizatorius G. Žiulpys.

Padovanotas kraujas padeda patiems įvairiausiems ligoniams: tiems, kurie prarado didelį kraujo kiekį per chirurgines operacijas, dėl patirtų traumų, komplikuoto gimdymo ir t. t.

Tapti kraujo donoru gali kiek­vienas sveikas 18 metų sulaukęs jaunuolis. Medikai žavisi, kad vis daugiau jaunų žmonių tokiu būdu apsisprendžia dovanoti gyvenimą kitiems.

• Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje. Gargždiškė Dalia Kaunienė, kuriai suteiktas Garbės donoro vardas, kraujo davė jau 42 kartus. Asmuo, kuriam suteiktas garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos Valstybinę pensiją. Nemokamas kraujo davimas garbės donoro vardui gauti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos (1997 m.).
• Nusipelniusio donoro vardas suteikiamas asmeniui, daugiau kaip 30 kartų nemokamai davusiam kraujo ir aktyviai propaguojančiam neatlygintiną kraujo donorystę. Gargždiškiams Linai Pakštienei ir Mindaugui Rumšai Nusipelniusio donoro vardas suteiktas 2016 m. Lina kraujo davė 40 kartų, Mindaugas – 33 kartus.
• Donorystės žymūno pažymėjimais apdovanojami kraujo donorai, daugiau kaip 20 kartų nemokamai davę kraujo ir aktyviai propaguojantys neatlygintiną kraujo donorystę. Tarp jų – gargždiškiai Vidmantas Jastrumskas, aukojęs kraujo 27 kartus, Evaldas Balbuckis – 24 kartus.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.