Gargždiškis senjoras iš naujo rinktųsi chirurgiją
A. Raugas – Kauno valstybinio medicinos instituto pirmosios laidos absolventas. Medicinos studijas baigė 1952 m.
„Inteligentiškas, mandagus, visada ramus, mylimas ir gerbiamas – šviesi asmenybė“, – apie 90-metį gargždiškį mediką Algirdą Raugą kalbėjo buvę kolegos.
Nuo kūdikystės Kaune užaugusiam ir medicinos studijas baigusiam sukaktuvininkui Gargždai tapo tarsi gimtuoju miestu: visas mediko gyvenimas prabėgo čia dirbant chirurgu. Gyvybingas senjoras vairuoja automobilį, tvarkosi kasdienius reikalus, gieda Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios chore.
Pirmosios gydytojų laidos absolventas
A. Raugas Kaune baigė „Aušros“ gimnaziją, kurioje mokėsi ir Prezidentas Valdas Adamkus, bet jis metais vyresnis. Pasirinkti gyvenimo kelią nebuvo sunku.
„Mūsų giminėje medikų nebuvo – tik kunigas: pusbrolis pasirinko dvasininko kelią, – dėstė pašnekovas. – Tėvų namuose būstą nuomojęsi studentai medikai pasakojo apie savo studijas. Klausydamasis jų pagalvojau, kad norėčiau būti chirurgu. Išvertus iš graikų kalbos, chirurgija – rankų darbas. Konkretus darbas man patiko.“
Medicinos studijas baigė 1952 m. A. Raugas – Kauno valstybinio medicinos instituto pirmosios laidos absolventas. „Baigėme 200 gydytojų. Tarp jų – žinomas kardiochirurgas Jurgis Brėdikis, – prisiminė pašnekovas. – Tačiau dabar belikę apie 30 mūsų, baigusiųjų.“
Paskyrimą gavęs į vieną Žemaitijos miestelį, A. Raugas atsisakė vykti. „Norėjau dirbti chirurgu, o ten nebuvo chirurgijos. Tada paskyrė į Gargždus“, – prisiminimais dalijosi senjoras, šiame mieste gyvenantis nuo 1952 m. Jis dirbo ne tik chirurgu – rajono vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus vedėju, vėliau Gargždų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Po kelerių metų įkūrus chirurgijos skyrių, kuriame buvo 8 lovos, tapo jo vedėju. „Operuodamas apendicitą, išvaržas, gydydamas traumas, kaulų lūžius, įgijau chirurgo patirties. Mano asistentas buvo gydytojas Dangirdas Lingys, – sakė pašnekovas. – Važiuodavau į Kauno klinikas tobulintis.“ Jis gerai prisimena savo pirmąją apendicito operaciją Gargžduose ir pacientę. Per metus padarydavo apie 50 šių operacijų. „Tai paprasčiausia pilvo operacija“, – dėstė A. Raugas.
Jis pasakojo, kad vėliau atvyko dirbti jauni gydytojai Rožė Žilinskienė, Vida Ronkaitytė, Rimantas Žiobakas.
Operacijos ekstremaliomis sąlygomis
Anuomet Sveikatos apsaugos ministerija chirurgą A. Raugą siųsdavo padirbėti žvejybos laivyne – išplaukdavo 4–6 mėnesiams. „Atvirame vandenyne, bangų sūpuojamame laive, tekdavo operuoti apendicitą su asistentu – padėjėju politiniams reikalams, – šypsojosi garbus medikas. – Ekstremaliomis sąlygomis teko padaryti 12 šių operacijų. Pasitaikė sunkių ligonių, bet viskas baigėsi laimingai.“
Paskutinį kartą jis buvo išplaukęs artėjant 70-mečiui.
Šių komandiruočių metu uždirbti pinigai labai pravertė šeimai, kurioje augo 3 sūnūs ir dukra. Kita vertus, anuomet medikui buvo vienintelė galimybė pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį ir iš kelionės parsivežti ne tik pinigų, bet ir kitokio pasaulio pažinimą.
Užgniaužė troškimą tobulėti
Į užtarnautą poilsį A. Raugas išėjo prieš 12 metų, bet trauka į Gargždų ligoninę tebėra iki šiol. „Pasikalbu su buvusiais kolegomis, pasižiūriu, kaip viskas čia pasikeitė – išsiplėtė ligoninė, o nebėra chirurgijos, nors įranga įsigyta, – apgailestavo pašnekovas. – Nebeleidžia operuoti apendicito. O juk tokias operacijas darydavau laive, ekstremaliomis sąlygomis.“
Medicinai gyvenimą paskyręs A. Raugas sakė laimingas, kad studijavo šį mokslą, kad tapo chirurgu. Tačiau neslėpė, jog norėjo pabėgti iš Gargždų. „Norėjau tobulėti, o čia nebuvo galimybių, – atsiduso senjoras. – Mano kolega Stanislovaitis, padirbėjęs Gargžduose, pabėgo į uostamiestį ir tapo profesoriumi.“
Su paskyrimu į Gargždų ligoninę atvykęs jaunas medikas A. Raugas privalėjo atidirbti kelerius metus. Jo neišleido, o vėliau paskyrė trijų kambarių butą Gargžduose. Tai buvę labai svarbu, nes šeima glaudėsi Klaipėdoje, ankštame būste su tėvais.
Taigi paklausus, ar anuomet populiarus posakis, kad žmogus yra savo laimės kalvis, jam atrodo teisingas, atsakė: „Žmogus priklauso nuo įvairių dalykų. Mano atveju – nuo socialinių. Pagerėjo gyvenimas, ir nebeišvažiavau iš Gargždų. O būčiau tobulėjęs.“
A. Raugas prisipažino norėjęs, kad vaikai rinktųsi mediko profesiją, tačiau du sūnūs baigė tuometį Kūno kultūros institutą, kitas tapo jūreiviu. Visgi jaunėlė dukra Diana pasirinko mediciną. Baigusi medicinos mokyklą, beveik 30 metų dirba Gargždų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje slaugytoja. Ilgaamžis medikas didžiuojasi savo vaikais, 9 anūkais ir 3 proanūkiais.
Veiklos kupinos dienos
A. Raugas prisiminė gražiausią gyvenimo tarpsnį – jaunystę. Savamokslis muzikantas grojo gitara, mandolina, lūpine armonikėle Gargždų medikų vokaliniame instrumentiniame ansamblyje. Jis dainavo Gargždų kultūros namų chore ir dalyvavo visose respublikinėse Dainų šventėse. Vienais metais kartu važiavo ir anūkas Ignas, šokėjas. A. Raugas apie 20 metų gieda Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios chore. Neseniai su 90-ojo gimtadienio sukaktimi pasveikinę choristai linkėjo ilgai minti takelius į bažnyčią ir sulaukti 100-ojo birželio.
Sveikata nesiskundžiantis devyniasdešimtmetis vairuoja automobilį, rūpinasi žmona Adele, su kuria išgyveno beveik 55 metus, jam nesunkūs nesibaigiantys kasdieniai rūpesčiai. Senjoro dienos kupinos veiklos.
Anksčiau aktyviai sportavęs – žaidė stalo tenisą, krepšinį, tinklinį, mėgo plaukioti, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose rajono medikų komandoje, dabar kasdien mankštinasi, stengiasi daug vaikščioti, judėti. Jis ištarė klasikinę frazę „Judėjimas – gyvenimas.“
Sveika mityba, ramybė ir judėjimas
Kokį ilgaamžiškumo receptą parašytų skaitytojams?
Senjoras medikas ilgaamžiškumo kodo pirmiausia ieško genuose. Jo tėvelis sulaukė 86-erių, mama – 80 metų. Vyriausias iš 5 vaikų šeimoje Algirdas likęs vienintelis. Jis teigė, jog svarbiausia žmogui – sveika mityba (valgyti visko po truputį), ramybė ir judėjimas. Beje, medikas sugebėjo išsaugoti ramybę net sunkiausiais gyvenimo momentais.
„Sveikata reikia rūpintis nuo vaikystės, formuoti teisingus valgymo ir kitus įpročius. Dabar žmonės mažai rūpinasi savo sveikata – tik kai suserga“, – ištarė jis.
O ką darytų, jeigu gyvenimą tektų pradėti iš naujo?
„Tapčiau chirurgu, bet dirbčiau ne Gargžduose, o Klaipėdoje, bet gal geriau Kaune, kad galėčiau tobulėti“, – šypsojosi senjoras A. Raugas.
