Gargždiškių tėvų verslą perėmusi dukra nesigaili: savo produktą parduoti smagiau

Prieš tris dešimtmečius Gargžduose Svajonė ir Kazimieras Pakamorės įkūrė UAB „Knitas“. Neseniai šeimos verslą perėmusi jų dukra Rasa Dzindzeleta sutiko pasidalinti mintimis ir apie šį sprendimą, ir apie verslo modelį, kuriam svarbiausia kokybė, unikalumas ir tvarumas. Nors vyksta aukščiausios kokybės kašmyro ir merino vilnos aksesuarus gaminančios įmonės naujų gamybos patalpų statyba, apie ateities planus ir vizijas šie verslininkai nelinkę daug kalbėti: „Mes pradedame tyliai, o užbaigę pakeliame taures garsiai.“

Matė nuo vaikystės
– Kaip atrodė jūsų vaikystė, kai tėvai Svajonė ir Kazimieras 1995 metais kūrė įmonę? Ar jau tada jautėte, kad tai taps jūsų ateitimi?
– Kai įmonė buvo kuriama, man buvo vos dveji metai, tad tikrai pradžios nepamenu. Nuo kada pirmi atsiminimai atsiranda – tėvai dirbo labai daug, dažnai būdavo išvykę, tačiau mes, vaikai, visuomet būdavome apsupti močiutės šilumos arba auklyčių, kol buvome per maži būti vieni namie. Niekada vaikystėje nebūčiau pagalvojusi, kad turėsiu verslą, ar tuo labiau, kad pratęsiu tėvų pradėtą darbą. Nuosavo verslo virtuvę mačiau nuo mažų dienų, tad visada norėjau dirbti samdomą darbą, kur uždarius duris darbo tema neparsivežama namo. Išėjo kaip išėjo, kaip sakoma: žmogus planuoja, Dievas juokiasi.
– Kada įvyko lūžis, kad oficialiai perimsite įmonės vairą? Ar tai buvo natūralus žingsnis, ar tėvams reikėjo jus paraginti?
– Užaugome trys vaikai, visi turėję tėvų kvietimą prisijungti prie verslo, tačiau nė vienas savęs jame nematėme. Po mokslų visi atradome savo visiškai skirtingas vietas po saule nuo tėvų verslo. Visi trys gyvenome Vilniuje ir nematėme vizijos grįžti į Gargždus. Aš darbavausi grožio ir pardavimų srityje, sekėsi gerai. Išties buvo laikas, kai mama nuoširdžiai kvietė prisijungti pardavimų srityje „Knite“, tad vyro Romano paskatinta nutariau prisijungti prie tėvų verslo. Savą produktą visgi parduoti gal bus maloniau, nei kitos įmonės.
– Ar tėvai vis dar įsitraukia į įmonės valdymą, ar dabar jie atlieka tik patarėjų vaidmenį?

– Mama darbuojasi gamybos vadovės pareigose, jos patirtis tekstilės gamyboje nekvestionuotina, išskirtinė ir neįkainojama. Tėčio amžius jau leidžiantis jam išeiti į pensiją, kas ir buvo nutarta. Jo žinios mechaninėje srityje yra gilios ir pagalbios, bet jis jau nusipelnė daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir džiaugtis pasodinto vaismedžio vaisiais.
Svarbiausia kokybė ir unikalumas
– Koks jausmas perimti verslą, kuris sėkmingai gyvuoja jau tris dešimtmečius? Kas kėlė didžiausią baimę?
– Kai pradėjome su vyru darbuotis „Knite“, tai nebuvo perėmimas. Pirmi metai buvo susipažinimas – tai yra gamybos įmonė, vykdanti kontraktinę ir didmenos gamybą. Šiame verslo modelyje su vyru neturėjome jokios patirties. Tad nutarėme, kad reikia pradėti naują verslo atšaką – prekinį ženklą, kuris siūlo geriausią kokybę. Taip gimė visoje Lietuvoje puikiai žinomi „Knito“ šalmukai vaikams ir kūdikiams. „Knito“ produktai, kurių kokybė visada mums bus prioritetinė, produktai, kuriuos Lietuvos pasekėjai savo siuvyklėlėse bando atkartoti.

Baimių visada bus, bet kaip mano žirgų konkūro treneris vaikystėje sakydavo: „Rasa, dviese su baime drąsiau.“ O aš iš patirties galiu padrąsinti jaunus žmones bandyti bandyti ir dar kartą bandyti. Suklupus nubrozdintą kelį skauda, tačiau net nepabandžius eiti širdį skaudės daug ilgiau, kad net nepabandei.
– Kaip pasikeitė megztų aksesuarų gamyba nuo 1995-ųjų iki šiandien? Kokias technologines naujoves įdiegėte pastaruoju metu?
– Tėvų verslo pradžioje – „laukiniai vakarai“. Verslūs žmonės įkūrė verslus, buvo didelis deficitas – kiekybė buvo didžiausias prioritetas. Šiais laikais pasaulis aptekęs pasiūla, vienintelis kelias – būti unikaliam, nepamesti savęs, sukurtos verslo idėjos ir išlaikyti aukščiausią kokybę. Tad Lietuvoje esame vieninteliai, siūlantys megztus aksesuarus visai šeimai iš kašmyro ir merino vilnos, pagamintus Lietuvoje. Naujoves diegiame kasmet, tai būtinoji verslo dalis, norint išlikti rinkoje ir lyderiauti.
– Remiantis finansiniais duomenimis, įmonės pajamos pastaraisiais metais demonstravo dviženklį augimą. Kas lėmė šį sėkmingą šuolį?
– Kaip jau minėjau, pasikartosiu: suklupus nubrozdintą kelį skauda, tačiau net nepabandžius eiti – širdį skaudės daug ilgiau, kad net nepabandei. Tad einame, klumpame, atsistojame ir toliau žengiame. O skaičiai rodo, kad suklupimas – tai ne kelio pabaiga, o tik patirtis, leidžianti žengti dar plačiau.
– Kaip sekasi plėtoti „Knito“ elektroninę prekybą? Kiek pardavimų šiuo metu generuoja internetinė parduotuvė, palyginti su didmenine prekyba?
– Mūsų prekinio ženklo pardavimo kanalai neapsiriboja tik internetine prekyba, kasmet atsidarome didžiuosiuose prekybos centruose laikinas šaltuoju metų laiku prekybos salas. Mažmeninė „Knito“ prekinio ženklo prekyba 2025 metais sudarė 70 proc. pardavimų.
– Esate vieni didžiausių megztų aksesuarų gamintojų Baltijos šalyse. Kaip pavyksta konkuruoti su pigesne masine produkcija iš Azijos šalių?
– Niekada nesižvalgome į greitąją madą, tai niekaip nesusiję su mūsų verslo modelio matymu. Mes už lėtą ir tvarią madą, nepavaldžią laiko tėkmei. Už kokybiškus iš natūralių žaliavų produktus, kuriuos išbandžius niekada nebesinorės grįžti prie pigių sintetinių pluoštų. Mažiau yra daugiau. Mažiau daiktų spintoje – daugiau laisvės galvoje. Kokybiški daiktai spintoje – mažiau pirkinėjimo vis naujo.
Apie planus ir vizijas – tyliai
– Kokias naujas vertybes ar valdymo metodus atsinešėte perėmusi direktorės pareigas?
– Oficialus pareigų perėmimas įvyko prieš metus, tačiau visas įsiliejimas į verslą, kaip jau minėjau, vyko natūraliai ir iš lėto.
Tad su vyru Romanu atsineštos vertybės išlieka, kad „Knitui“ svarbiausia kokybė ir žaliavos natūralumas bei švelnumas, tarp šių norų žmogui nereikia rinktis – mes pasiūlome visus viename produkte.
Kalbant apie kolektyvą – dalis darbuotojų yra dar nuo pat įmonės veiklos pradžios, dalis vėliau, kiti – visai dar naujokai. Mes visus vertiname vienodai, visi yra svarbūs ir visi esame „Knito“ dalis. Visi esame lygūs ir esame „Knito“ komanda, siekianti bendro tikslo, – aukščiausios kokybės produktų.
– Kur matote UAB „Knitas“ po penkerių ar dešimties metų? Ar planuojate plėtrą į naujas užsienio rinkas?
– Planų ir vizijų turime, tačiau, kaip Romanas sako, mes pradedame tyliai, o užbaigę pakeliame taures garsiai. Mums su mama ši mintis labai patinka.
– Ką patartumėte kitiems jauniems vadovams, kurie ruošiasi perimti savo tėvų įkurtus šeimos verslus Lietuvoje?
– Dirbti šeimos versle nėra lengva, rožinius akinius reikėtų nusiimti, prieš neriant į šeimos verslą. Tačiau „Roma nebuvo pastatyta per dieną“, nebuvo ir lengva, matyt, ją pastatyti.
Tiek einant į šeimos verslą, tiek kuriant savo verslą, tiek dvejojant dėl išžengimo iš komforto zonos, visiems, net savo dukroms, kurios dar yra darželio ir mokyklos amžiaus, sakau: suklupus nubrozdintą kelį skauda, tačiau net nepabandžius eiti širdį skaudės daug ilgiau, kad net nepabandei.

Kalbėjosi
Laima ŠVEISTRYTĖ
Pašnekovės asmeninio archyvo nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas