Gargždų simboliu tapęs ąžuolas atgis skulptūra
Gargždų seniūnas S. Bakšinskis, klebonas kanauninkas J. Paulauskas, skulptorius R. Puškorius įvertino nupjautą ąžuolą.
Du ąžuolai lyg mūras kelis šimtmečius prilygo vartams į Gargždų miesto parką. Deja, vienas iš jų nudžiūvo, įpuvo ir jau kurį laiką kėlė pavojų praeiviams, tad šį trečiadienį buvo nupjautas. Tiek Gargždų dekanato dekanas, klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, tiek miesto seniūnas Saulius Bakšinskis viliasi, kad ąžuolas atgis ir miestą puoš kitu pavidalu, galbūt skulptūra. Kad tai įmanoma padaryti, patvirtino ir žinomas skulptorius iš Kretingos Raimundas Puškorius. Tačiau kokia tai turėtų būti skulptūra ir kur atsirasti, laukiama idėjų lietaus iš gyventojų.
Kėlė pavojų lankytojams
Gargždų seniūnas S. Bakšinskis pasakojo, kad ąžuolas nudžiūvęs jau metų metus: „Tad grožio nepridavė, bet kėlė grėsmę lankytojams. Vyko diskusijos su bendruomene, gyventojais. Nuspręsta ąžuolą pašalinti.“ Prieš pradedant darbus seniūnas atsitiktinai susitiko su klebonu kanauninku J. Paulausku, pas kurį kieme kaip tik šiuo metu skulptūrą drožia žinomas skulptorius R. Puškorius, mūsų rajoną papuošęs jau ne vienu savo kūriniu. Tad J. Paulauskas jį greitai pasikvietė prie ąžuolo, kad profesionalas įvertintų jo būklę.
Medžių kirtimu, pjovimu Gargžduose patikėta rūpintis UAB „GT transportas“. Skulptorius R. Puškorius vos pažvelgęs į kamieną įvertino medį ir darbininkams pasakė, kur ir kiek pjauti. „Netyčia tapau ekspertu. Esu susidraugavęs su medžiais, juos tiesiog jaučiu. Šis ąžuolas nabagėlis. Nudžiūvęs, įpuvęs. Visas galėjo sverti 4,5 t, jo skersmuo apie 1,5 m. Prapjovus atsivėrė ir kiaurymių, jį išties jau reikėjo šalinti. Mane sužavėjo, kad einantys pro šalį vaikai iškart teiravosi, kodėl pjauname medį. Gerai, kad jaučia poreikį saugoti gamtą, medžius. Paaiškinau jiems, kas atsitiko, ir jie suprato“, – pasakojo auksinių rankų savininkas R. Puškorius.
Suka galvas, kaip išvežti
Iš viso ąžuolo liko 5,2 m ilgio sveikoji dalis. „Galima kažką išdrožti, sumeistrauti. Nereikia malkoms atiduoti“, – savo nuomonę išsakė Gargždų parapijos klebonas kanauninkas J. Paulauskas. Tą patį tvirtino ir Gargždų miesto seniūnas. Tačiau, anot jo, dabar didelis rūpestis, kur tą sveikąją ąžuolo dalį, tebegulinčią parke, sandėliuoti, kaip ją transportuoti. „Artimiausiu metu situaciją išspręsime, tačiau iki šiol tebesvarstome galimus variantus“, – sakė S. Bakšinskis.
Skulptorius R. Puškorius akcentavo, kad ąžuolas yra pats stipriausias Lietuvos medis ir brangiausias, nes labiausiai atsparus išorės veiksniams. „Pats kažkada pirkau, tai už ąžuolo kubinį metrą mokėjau tada dar 500 Lt. Ši ąžuolo sveikoji dalis sudaro kokius 3–4 kubinius metrus. Galima kažką gražaus padaryti. Jei bus pageidavimas, galėčiau ir aš prisidėti“, – pozityviai apie perspektyvą dirbti Gargžduose atsiliepė kretingiškis.
Laukia gyventojų pasiūlymų
Ąžuolo pjovimą stebėjęs Gargžduose nuo vaikystės augęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir miesto bendruomenės narys Dainius Šatkus teigė, jog šie ąžuolai buvo neatsiejamas Gargždų simbolis, parko vartai, kurie kelioms kartoms yra įsirėžę giliai atmintin. „Gaila, kad vienas ąžuolas užmigo. Pagal rieves suskaičiavau net jo metus – 350–400“, – pasakojo D. Šatkus.
Jo nuomone, būtų išties nuodėmė, jei sveikoji ąžuolo dalis būtų paversta lentomis, nes tai puiki medžiaga skulptoriui. Belieka sulaukti gerų idėjų, gyventojai kviečiami jas teikti Gargždų seniūnijai, bendruomenei. Viskas tam, kad ąžuolas kitu pavidalu rastų vietą mūsų mieste ir galbūt taptų nauju nuo Gargždų neatsiejamu simboliu. „Būtų gražu, kad iš istorinio ąžuolo nors dalelytė liktų parke“, – svarstė seniūnas S. Bakšinskis.
