Geras ateik, dar geresnis išeik
Jau liežuviai greitai nuskars dviem prieštaraujančioms pusėms viena kitai įrodinėjant, kur turi stovėti skulptoriaus Algirdo Boso sukurta plevenanti skulptūra „Banga“, neabejotinai papuošianti Gargždų miestą futbolo komandos 50-mečio proga. Paskutinį žodį šiame visuomenės ir valdžios ginče tars kitą savaitę mūsų išrinktieji – rajono Savivaldybės taryba. Ji lems, kur grožėsimės Lietuvoje garsaus menininko A. Boso skulptūra – centre ar kažkur prie stadiono.
Daug visokių minčių kilo stebint karštus ginčus dėl skulptūros pastatymo vietos darbo grupių posėdžiuose ir viešojoje erdvėje. Priminsime – ginčytasi dėl vietos, apie kurią visi valdžios viršūnėse žinojo dar pavasarį, tačiau rudenį ji staiga ėmė kliūti. Kai kurie žmonės atsiskleidė dar nematytoje šviesoje. Buvo iš tų darbo grupių ir skambučių, bandančių daryti spaudimą žurnalistei ir be jokių skrupulų išaiškinti jai, kad juoda – tai balta, ir atvirkščiai. Vis kalbėjo apie kažkokius futbolo užkulisius…
„Jei tu ne su mumis – tai esi prieš mus. O jei prieš mus, tai prieš tave galima naudoti visas priemones: intrigas, melą, spaudimą“, – teigė Michailas Bulgakovas savo nemirtingame romane „Šuns širdis“. Jis buvo ne tik genialus rašytojas, bet ir genialus socialinis kritikas, išjuokęs bolševizmą. Kur šarikovai su švonderiais, ten nėra vietos padorumui, garbingumui, sveikai kūrybingai visuomenei, tikina mus rašytojas.
Visuomenės kaitos procesus stebintys mokslininkai teigia, jog žinių visuomenė – jau praeitis, reikia ugdyti tokią visuomenę, kurios varomoji jėga būtų naujos idėjos ir kūryba. Tokie daigai jau pastebimai kyla ir stiprėja – prisiminkime, kiek yra nuveikusios mūsų rajono vietos bendruomenės.
Po nesėkmingo bandymo pasistatyti Lietuvos tūkstantmečio paminklą Gargžduose, regis, ilgam buvo nutilusios kalbos apie panašias idėjas. Miesto centro alėjoje nugarą išlenkė tik katinėlis, sutiksėjo laikrodis… Daugiau nieko. Kažkas iš valdiškos tarnybos socialiniuose tinkluose paburbėjo, kam iš viso reikia tų skulptūrų, tai esančios vizualinės šiukšlės, kurios užterš miestą.
Visokių yra nuomonių, visokių patirčių ir bendro supratimo. Antai Švėkšnos miestelyje – daugybė mažosios architektūros šedevriukų, kurie nė iš tolo nepanašūs į šiukšles. Jos puošia miestelį, jį šildo ir daro jaukų. Ant vieno jų parašyti labai iškalbingi žodžiai: „Geras ateik, dar geresnis išeik“, kurie labai tiktų politikams, bet skirti miestelį aplankantiems svečiams. Visas šias mielas skulptūrėles sukūrė vietiniai menininkai Jakševičiai, kurių jau nebėra, o jų šviesiam atminimui pastatytas suolelis. Kur kokias skulptūrėles statyti, sprendė patys švėkšniškiai, vadovaujami labai Švėkšną mylinčio seniūno.
Gargžduose mes irgi turime puikų skulptorių A. Bosą, tačiau nė vieno jo darbo mieste kol kas nematyti. Važiuojame jo monumentaliais kūriniais gėrėtis į Klaipėdą, Telšius, Kėdainius. Nesiseka Gargždams su paminklais. Bet gal, be „Bangos“, iškils dar paminklas valstybės šimtmečiui? Kaip tik ketvirtadienį vykusiame Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje menininko Vytauto Karčiausko sukurtą projektą – arką su paukščiais – kaip šimtmečio paminklą pasiūlė rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Meras jį siūlo statyti tame pačiame Kvietinių gatvės skvere, kur pusmetį kalbėta, kad stovės „Banga“ – skulptūra, pasiūlyta iniciatyvios visuomenės grupės.
Gargždiškiai galėtų irgi pareikšti savo nuomonę, koks paminklas jiems reikalingas, kur jis turi stovėti, ir ar išvis, drįstame teigti, tokio simbolio miestui būtinai reikia? Negi visi Lietuvos miestai ta proga statys paminklus? O gal tas lėšas, pavyzdžiui, geriau investuoti į apšepusį Gargždų parką – būtų geriausia pagarba istorijai.
Miestelėnai nė nenutuokia, kaip sukamos galvos ieškant vietos 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimo įamžinimui. Mat iš pradžių parinkta vieta mašinomis užgrūstoje Rinkos aikštėje įrengiant granitines plokštes prie ąžuolo, pasirodė ne visai tinkama. Įamžinti keturių Vyčio ordino kavalierių ir trisdešimt vieno savanorio vardus ir pavardes siūloma Gargždų senajame parke, pastatant paminklą prie jau esamų kryžių, paminklų. Dar geriau būtų įamžinti visų laikų Laisvės kovų dalyvių atminimą galbūt prie miesto Kultūros centro pastatyti meninę kompoziciją, yra ir toks pasiūlymas. Bet esą vieta nelabai tinkama, čia vyksta popsiniai koncertai, festivaliai. Nuspręsta ieškoti Laisvės kompozicijai tinkamos aikštės ar skvero… Nebuvo nė vieno paminklo ir staiga pabiro… O ką manote jūs, gargždiškiai?
