Ginklai ribinėse situacijose – akivaizdus pavojus
Klaipėdos rajone, Galčių kaime, liepos 20-osios naktį nuaidėjęs šūvis skaudžiai priminė, kad saugių ginklų nebūna – namuose neatsargiai pneumatiniu šautuvu elgęsis 2010 metais gimęs nepilnametis netyčia sužalojo bendraamžį, kuris atsidūrė ligoninėje. Šis atvejis bei birželio pabaigoje Anykščių rajone aidėję šūviai, per „Aro“ operaciją pasibaigę senjoro žūtimi, atskleidžia tą pačią skaudžią realybę – kasdienė ramybė bet kada gali subyrėti.
Tiek paauglių neatsargumas, tiek sodybose ar daugiabučiuose dešimtmečius slepiama amunicija keliai lygiai tokias pačias rizikas. Nors reikalavimai legaliam ginklui gauti griežtėja, jokie įstatymai neapsaugos, jei laiku nepastebėsime pavojaus. Medikų ir teisėsaugos teigimu, nelaimėms užbėgti už akių pavyksta tik tada, kai kaimynai ar artimieji nenusuka akių ir nebijo ieškoti pagalbos, kol įsiplieskę konfliktas ar paprasčiausiais neatsargumas neperaugo į ginkluotą tragediją.
Konfliktas, pasibaigęs šūviais
Liepos 20-ąją, laimei, mūsų rajono Galčių kaime didesnės tragedijos išvengti pavyko. Paauglys, kuriam draugas netyčia iš pneumatinio ginklo pataikė į galvą, atsidūrė Klaipėdos vaikų ligoninėje. Kadangi abu įvykio dalyviai dar nepilnamečiai, įsikišo ir vaiko teisių specialistai. Pasirodo, kad vienai šeimai jau anksčiau buvo teikta pagalba.
Tuo tarpu kitu atveju – ginklo panaudojimo pasekmės buvo negrįžtamos. Garsiu perspėjimu visai šaliai tapęs įvykis Anykščių rajone, Sviesteliškio kaime, prasidėjo nuo kasdienio giminaičių ginčo privačiame kieme. Įkaitus aistroms, 1951 metais gimęs sodybos šeimininkas staiga išsitraukė neregistruotą ginklą. Išsigandę artimieji spėjo pasišalinti iš teritorijos ir iškvietė pagalbą – tai juos ir išgelbėjo nuo galimos tragedijos.
Šaulys visiškai nereagavo į pareigūnų reikalavimus, belaukiant pastiprinimo dukart iššovė nenustatyta kryptimi, o atvykus „Arui“ – nusitaikė ir paleido šūvį tiesiai į pareigūnus. Pastarieji buvo priversti atsakyti ugnimi. Vyras mirė vietoje.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas vėliau patvirtino, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas atskleidė svarbią detalę. Paaiškėjo, kad vyras anksčiau turėjo leidimą ginklui, tačiau dėl neadekvataus elgesio bei sveikatos problemų policija jį jau buvo atėmusi. Vis dėlto namuose liko pakaitalas – neregistruotas galimai medžioklinis šautuvas, kuris buvo slepiamas nuo pareigūnų akių. Šis atvejis parodė, kad net ir oficialiai atėmus legalų ginklą, grėsmė visiškai neišnyksta, jei sodybos gilumoje lieka slaptos atsargos. Būtent niekur nedeklaruoti ginklai šiandien pareigūnams ir kelia didžiausią galvos skausmą.
Statistika prieš realybę
Nors Anykščių tragedija sukrėtė šalį, oficialios tarnybų suvestinės rodo, kad kasdienybėje masinio ginklų bumo nematyti. Vis dėlto, „Bangai“ pasidomėjus oficialiais skaičiais, Policijos departamento duomenys atskleidė, kad tyrimų dėl neteisėto ginklų ar sprogmenų laikymo šalyje po truputį daugėja. Per praėjusių metų sausio–gegužės mėnesius Lietuvoje pradėti 147 tokie tyrimai, kai užpernai per tą patį laikotarpį – 140.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, apskrityje per tą patį laikotarpį pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl galimo neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Klaipėdos rajone situacija iš pažiūros rami – fiksuotas tik vienas oficialus atvejis.
Vietos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad maži skaičiai iliuzijų kelti neturėtų. Rajone tokios istorijos dažniausiai išlenda į dienos šviesą jauniems žmonėms paveldėjus senas sodybas ar sodo namelius. Pradėjus remonto darbus, griaunant senas krosnis ar valant dešimtmečiais nelankytas palėpes, aptinkami buvusių šeimininkų paslėpti medžiokliniai šautuvai, pistoletai arba karo laikų amunicija.
Daugiabučiuose ar garažų masyvuose neregistruoti ginklai neretai yra likę iš dešimtojo dešimtmečio suirutės, kai gyventojai juos įsigydavo savigynai ir vėliau, pasikeitus laikams, tiesiog užmiršdavo deklaruoti ar priduoti. Pavojingų daiktų į namus parsitempia ir nelegalūs kolekcininkai ar ieškotojai, nesuvokdami, kad rizikuoja savo ir kaimynų saugumu, laikydami sprogmenis su korozijos pažeistais detonatoriais. Anksčiau ar vėliau visi šie užmiršti ar sąmoningai slėpti radiniai peržengia teismo salių slenkstį.
Nelegalūs išlenda netikėtai
Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų kasdienybė patvirtina, kad istorijų, kai teisiamųjų suole atsiduriama dėl stalčiuose ar rūsiuose užsilikusios amunicijos, uostamiestyje ir rajone skaičiuojama ne po vieną. Bylos atskleidžia tą pačią tendenciją – nelegalūs ginklai dažniausiai išlenda visiškai netikėtai, atliekant kratas dėl kitų nusižengimų arba prabilus aplinkiniams.
Pavyzdžiui, pernai „Bangoje“ rašėme apie uostamiesčio gyventoją, kuris pareigūnams įkliuvo turėdamas savo reikmėms pirktų narkotikų. Atlikus kratą jo bute, policininkai rado ne tik kokaino bei kanapių, bet ir be leidimo laikytą dujinį pistoletą su nutrinto identifikavimo numeriais. Vyras tikino ginklą prieš 15 metų gavęs iš draugo ir apie jį tiesiog pamiršęs. Teismas jam skyrė 3 700 eurų baudą, o pistoletą konfiskavo.
Kitas mūsų aprašytas atvejis rodo, kokį pavojų kelia metų metus saugomi praeities radiniai kaimo vietovėse. Pareigūnai, sulaukę kaimyno pranešimo, apsilankė vienoje Klaipėdos rajono sodyboje. Krata parodė, kad vyras namuose laikė visą nelegalų arsenalą – lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, pneumatinį šautuvą, revolverį, signalinį pistoletą bei karinius peilius-durtuvus. Vyriškis aiškino ginklus tiesiog parsivežęs prieš dešimtmetį, kai po tėvų mirties iškraustė ir privatizavo jų sodybą. Teismas vyrą atleido nuo atsakomybės pagal laidavimą, tačiau ginklai buvo konfiskuoti ir sunaikinti.
Ko gero, nemažos dalies baudžiamųjų bylų būtų galima išvengti, jei gyventojai žinotų, kaip elgtis netikėtai aptikus pavojingą palikimą.
Radus – informuoti institucijas
Žmonės, radę seną ginklą, vedini smalsumo dažnai bando jį išvalyti, patikrinti mechanizmą, išardyti ar net nuspausti gaiduką – nori įsitikinti, ar šis dar veikia. Teisėsauga įspėja, kad tai didelė, o kartais ir lemtinga klaida.
„Jeigu namuose, palėpėje, rūsyje, paveldėtoje sodyboje ar kitoje vietoje radote seną ginklą ar šaudmenų, jų jokiu būdu nereikėtų liesti, bandyti patiems išardyti ar gabenti. Dažnai nėra aišku, kokios būklės jie yra ir ar nekelia pavojaus aplinkiniams. Saugiausia išeitis – nedelsiant pranešti apie radinį“, – akcentuoja Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Andrius Burba.
Ilgus metus drėgmėje išgulėjęs parakas ir surūdiję mechanizmai tampa neprognozuojami – ginklas gali suveikti nuo paprasto krestelėjimo ar bandymo jį pajudinti iš vietos. Policijos departamento specialistai primena teisinę procedūrą – radus ginklą ar šovinius, reikia iškart skambinti telefonu 112. Pareigūnai atvyks į vietą ir patys saugiai paims radinį. Jokiu būdu negalima ginklo dėti į automobilį ir vežti į komisariatą patiems. Jei kelionės metu jus sustabdytų pareigūnas, tai būtų traktuojama kaip neteisėtas ginklo gabenimas. Pagal LR BK 253 straipsnį, priklausomai nuo ginklų skaičiaus ir pavojingumo, už tai gresia laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
Ar įmanoma išvengti baudžiamosios atsakomybės, jei nelegalus ar nuo senų laikų užsilikęs ginklas atiduodamas savanoriškai? Teisėsauga ramina – taip, o savanoriškas pranešimas ir bendradarbiavimas su pareigūnais yra esminė sąlyga sprendžiant dėl atsakomybės netaikymo. Savo valia apie radinį pranešęs ir jokių kitų neteisėtų veiksmų neatlikęs žmogus baudžiamojo persekiojimo išvengia.
Kontrolė ir 5 metų rizika
Norint įsigyti ginklą legaliai, reikalavimai Lietuvoje nuolat griežtinami. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus duomenimis, asmuo privalo turėti nepriekaištingą reputaciją. Tai reiškia – jokių teistumų už tyčinius ar smurtinius nusikaltimus, jokių galiojančių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus, ginklo laikymo taisyklių nesilaikymą ar vairavimą išgėrus. Taip pat privaloma išlaikyti egzaminus, įsirengti prie sienos ar grindų pritvirtintą seifą, o nuo 2024 metų – išklausyti specialų pilietinio pasipriešinimo kursą. Visi leidimai dabar yra tik elektroniniai, matomi bendroje sistemoje.
„Leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga, gavusi asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį. Savigynai (pistoletui) – nuo 23 metų. Medžioklei ar sportui – nuo 18 metų“, – pažymi Policijos departamentas.
Norint gauti leidimą, privaloma pateikti ir atitinkamą medicininę pažymą. Domėdamasi, kaip vyksta šis procesas ir kokie saugikliai taikomi būsimiems ginklų savininkams, „Banga“ kreipėsi į Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistus.
„Lietuvoje ginklų įsigijimo bei naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Jame numatyta, kad asmuo, norintis įsigyti ir (ar) turėti ginklą ar šaudmenis, turi atitikti Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus bei pateikti sveikatos patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių negali įsigyti ar turėti ginklo ir (ar) šaudmenų. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs ją su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru“, – rašoma jų atsakyme.
Specialistų teiravomės, kokios diagnozės, elgesio ar psichikos sutrikimai pagal galiojančius teisės aktus užkerta kelią gauti tokią medicininę formą, ir mums buvo paaiškinta, kad vertinant asmens tinkamumą atsižvelgiama ne tik į nustatytą diagnozę, bet ir į jos klinikinę eigą bei kitus medicininius duomenis, todėl tam tikrais atvejais sprendimas dėl medicininės pažymos išdavimo priimamas individualiai, vadovaujantis ministro įsakyme nustatytais kriterijais.
Akivaizdu, kad į visas procedūras, susijusias su ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka, žiūrima ne pro pirštus. Ko gero, didžiausia sistemos spraga – sveikatos pažymos galiojimo laikas, kuris siekia net penkerius metus. Per šį laiką kiekvieno gyvenime tikrai gali įvykti drastiškų pokyčių ir žmogus, kuris sveikatos tikrinimo dieną buvo visiškai stabilus, po kelerių metų gali pradėti jausti nepagrįstą agresiją, gilią depresiją ar persekiojimo baimę.
Kada pranešti tarnyboms?
Kadangi jokia institucija nepajėgi sužiūrėti kiekvieno ginklo savininko kasdienės emocinės būklės, saugumas tiesiogiai prikaustytas prie šeimos narių bei kaimynų pastabumo. Visuomenėje vis dar gaji baimė pranešti apie neadekvatų aplinkinių elgesį – dažniausiai tikimasi, kad situacija išsispręs savaime, arba tiesiog bijoma užsitarnauti skundiko etiketę. Tačiau reali patirtis rodo, kad toks delsimas per sekundę gali virsti nepataisoma tragedija.
Klaipėdos rajono pareigūnai ragina nelikti abejingiems: „Jei kyla įtarimų, kad kaimynas, artimasis ar kitas asmuo neteisėtai laiko ginklą ar šaudmenis, apie tai reikėtų nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai operatyviai patikrins gautą informaciją ir imsis visų reikalingų veiksmų.“
Tai nėra kišimasis į svetimus reikalus, o būtinas prevencinis žingsnis, galintis išgelbėti paties krizę išgyvenančio žmogaus bei aplinkinių gyvybes, kol vidinis konfliktas nepersikėlė į laiptinę ar kiemą.
Gintarė KARMONIENĖ
Šešėlyje laikomi neregistruoti ginklai – nuolatinė grėsmė artimųjų ir kaimynų saugumui, kurios nepastebėjus laiku, kasdienis konfliktas gali virsti ginkluota tragedija.
Klaipėdos rajono policijos komisariato nuotr.
Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Andrius Burba įspėja: radus seną ginklą ar šaudmenų, jų jokiu būdu negalima liesti ar patiems gabenti – saugiausia iškart skambinti telefonu 112.
