Į duris besibeldžiantys prekeiviai – neišdygusi panikos sėkla
Policijos pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie įtartinus asmenis.
Iš lūpų į lūpas nuaidėjusi skambi antraštė žiniasklaidoje apie dramą Klaipėdos rajone, kai esą tamsaus gymio prekeiviai bandė į bagažinę sukišti ir pagrobti moterį, susilaukė nemenko gyventojų atgarsio. „Banga“ domėjosi, ar tai nėra iš piršto laužta istorija. Taip pat teiravomės, kaip apie prekybininkus, savo produkciją siūlančius minant gyventojų namų slenksčius, atsiliepiama skirtingose seniūnijose. Kiek žmonių, tiek nuomonių.
Nei grobė, nei grasino
„Vaitelių kaime nepažįstami asmenys, gyventojams siūlantys įsigyti nebrangių indų ir pigių kvepalų, bandė pagrobti moterį. Kai sumanymas nepavyko, vyrai mėgino sprukti. Į bėglių gaudynes įsitraukė to paties kaimo gyventojai bei keli policijos ekipažai“, – prieš daugiau nei savaitę skelbė vienas portalas. Ši žinia it virusas pasklido internetinėje erdvėje ir ne juokais įbaugino žmones. „Bangai“ susisiekus su Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininke Rasa Stasiulaitiene, sensacinga istorija nublanko. Pasirodo, kad šis garsiai nuskambėjęs atvejis prasilenkia su realybe. Mat niekas moters nei grobė, nei jai grasino. Pasak R. Stasiulaitienės, įvykio Vaiteliuose skirtingos versijos sklido kaskart pridedant vis naują nepagrįstą jo detalę. „Policijos pareigūnai išties gavo pranešimą, esą nepažįstami asmenys siūlę prekes ir bandę temptis į bagažinę, tačiau susisiekus su pareiškėja ir įvertinus situaciją, ryškėjo ir kitos šios istorijos subtilybės. Moteris galimai per daug emocionaliai sureagavo. Mandagiai prekes siūlę tamsaus gymio vyrai jos negrobė. Gyventojai pasigirdo, kad šie ištarė žodį „lipk“, tačiau pareiškėja galimai iš tiesų nesuprato jų šnekamosios užsienio kalbos. Niekas prie jos net neprisilietė, o bagažinė ar mašinos durelės net nebuvo pravertos“, – aiškino pareigūnė. Klaidingai interpretuotą istoriją moteris perpasakojo savo draugui, kuris lyg akis išdegęs sėdo į mašiną ir puolė vytis prekiautojų. Šie buvo įspausti į kampą ir išsigandę bandė sprukti. „Patys vaiteliškiai teigė, kad prekeiviai jų išsigando labiau, nei jie pastarųjų. Galbūt prekeiviai pamanė, kad juos pačius nori apiplėšti. Gaila, kad visuomenę pasiekė iškreipta situacija“, – tikino komisarė.
Pareigūnai susidūrė su baugščiais
Anot Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio specialistės Astos Zbarauskienės, Klaipėdos rajone nėra užfiksuota atvejų, kai asmenys, ateinantys į namus ir siūlantys prekes, grasintų ar įžūliai elgtųsi su gyventojais. „Jie veikiau ne agresyvūs ar įžūlūs, bet bailūs ir dažniausiai greit pasišalina.“
„Bangos“ korespondentės pakalbintos priekuliškės Enrikos Liutikaitės nuomone, pavojingi prekeiviai yra tik mitas. „Žmonės neturi ką veikti ir prisigalvoja skandalingų istorijų. Besibeldžiančių į duris visuomet buvo yra ir bus. Tačiau, nereikia daryti iš musės dramblio. Patys žmonės renkasi atidaryti jiems duris ar ne. Man teko susidurti su drabužiais ir sidabru prekiaujančiais asmenimis. Jie elgėsi kultūringai. Atsisakius pirkti, jie palinkėjo geros dienos ir nužingsniavo į kitą namą“, – patirtimi dalijosi mergina.
Nepaisant neužfiksuotų agresijos atvejų, pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie įtartinus asmenis. „Kiekvienas pranešimas yra tikrinamas. Asmuo, neturintis leidimo prekiauti, yra baudžiamas. Gyventojai, saugodami save ir savo turtą, visada privalo išlikti budrūs, todėl gatvėje geriau vengti kontakto su įtartinais asmenimis, į namus neįsileisti nepažįstamų žmonių, artimai bendrauti su kaimynais ir palaikyti glaudų ryšį su teisėsaugos institucijomis. Kilus įtarimui, geriau durų neatidaryti. Jei prisistatoma santechniku ar elektriku, derėtų paprašyti darbo pažymėjimo. O jei durų visgi neatidarėte, tačiau sunerimote – užsirašykite mašinos valstybinius numerius ir juos perduokite pareigūnams. Tokiu atveju ši informacija bus operatyviai patikrinta“, – sakė pareigūnai.
Įvardija sociofobijos pavyzdžiu
Dauparų–Kvietinių seniūnijoje panikos dėl į namus besibeldžiančių prekeivių nėra. Kaip tikino seniūnė Judita Čekuolienė, jų visuomet buvo, yra ir bus, tačiau tik nuo pačių gyventojų priklauso, kaip į juos čionykščiai reaguos, ar toleruos. „Prekeiviai yra geri psichologai ir marketingo specialistai. Jie žino, kad labiau pažeidžiami yra paaugliai ar senyvo amžiaus žmonės. Gražiai ir įtaigiai kalbėdami, gudročiai gali parduoti katę maiše. Jų siūlomų prekių asortimentas nuo kojinių iki buitinės technikos. Žinau atvejų, kai už kone plastmasinį pjūklą sumokama daugiau nei 100 Eur. Dažnai bandoma sugundyti ir tariamomis žemomis kainomis, tačiau kokybe įsigyti daiktai toli gražu nepasižymi. Nuo pačių žmonių priklauso, ar jie pravers savo namų duris. Niekas per prievartą pirkti neverčia“, – sakė seniūnė ir pastebėjo, kad nepešę naudos miestuose, prekeiviai ir neria į kaimus, o belsdamiesi į duris galimai nusižiūri ir būsimos vagystės taikinį.
Anot J. Čekuolienės, jautri ir perspausta žmonių reakcija – puikiausias sociofobijos pavyzdys: „Gyvename baimės ir įtampos laikais. Dažnai klaidingai manoma, kad jei už durų stovi tamsaus gymio žmogus, tai jau pabėgėlis iš Sirijos. Nederėtų vienareikšmiškai klijuoti teroristo etiketės. Reikia žiūrėti plačiau. Pati pažįstu ne vieną musulmoną, kuris yra puikus žmogus.“ Dauparų–Kvietinių seniūnė pasigenda visuomenės švietimo apie tai, kas ir kokie yra kitataučiai ir kitatikiai.
Siūlantys puodus ir peilius – įkyriausi
Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė visgi pastebi, kad kai kurie prekeiviai, jei atsisakoma pirkti, elgiasi agresyviai ir dažnai svaidosi net prakeiksmais. „Tie, kurie pardavinėja indus, peilius, yra patys įkyriausi. Jie bando sužavėti leisdami kainą, įbrukdami papildomų prekių. Žmonės bijo, užsirakina, tačiau jie įsigudrina lįsti net į rūsius“, – sakė seniūnė.
O štai Gargždų bendruomenės pirmininkė Violeta Gedgaudienė susidūrė su itin agresyviais puodų ir peilių prekeiviais. Pasak jos, birželio mėnesį pas kaimynus užklydę tamsaus gymio vyrai grasino, elgėsi įžūliai ir klykte klykė. „Savo akimis mačiau, kaip kaimynams atsisakius pirkti, jie pradėjo rėkauti, grasinti. Sunku žodžiais apsakyti, kokią audrą jie kėlė kitapus tvoros. Stebėjau ir nepaleidau iš rankų mobiliojo ryšio telefono, kuriame jau buvo surinktas policijos numeris. Laimei, išsilieję jie nurūko savais keliais. Jei nebūtų buvusios tvoros, o kaimynai būtų senyvo amžiaus – baisu ir pagalvoti apie jų vizito pabaigą“, – pasibaisėjo V. Gedgaudienė.
Saugios kaimynystės grupė
Anot Sendvario seniūnijos seniūnės pavaduotojo Roberto Gailiaus, įtartinti prekeiviai Sendvarį aplenkia, o gyventojai patys deda pastangas vardan saugios ir ramios kasdienybės. Pastaruoju metu įvykdytos kelios vagystės, juos dar labiau pastūmėjo akylai stebėti tiek savo, tiek kaimynų turtą ir rūpintis saugumu. „Nuo žmonių neapsisaugosi, tik gyvulius galima kontroliuoti. Niekada negali žinoti, kokia šunybė kam gali ateiti į galvą“, – pridūrė seniūnės pavaduotojas. Anot jo, sendvariškiai apie įtarimą keliančias situacijas iškart informuoja policijos pareigūnus ir noriai jungiasi į Saugios kaimynystės grupę. „Šiuo metu Klaipėdos rajone yra įkurtos 87 tokios grupės, vienijančios 1103 gyventojus. Aktyviausiai jungiasi Dauparų–Kvietinių, Dovilų ir Sendvario seniūnijos“, – „Bangą“ informavo A. Zbarauskienė. Ji priminė, kad įkūrus šią grupę, Prevencijos poskyrio pareigūnai įsipareigos dalyvauti grupių susirinkimuose, teikti nariams reikalingą informaciją apie kriminogeninę situaciją teritorijoje, vykdomas teisėtvarkos pažeidimų prevencines priemones. Taip pat pareigūnai ves mokymus, bendradarbiaus su Savivaldybės atstovais, seniūnais, seniūnaičiais.
