Į Vaitelius naujakurius traukia žalioji erdvė

Viena didžiausių rajone Vaitelių sodininkų bendrija atgijo per pandemiją, kai visi norėjo gyventi gamtoje. Ją atranda vis daugiau jaunų šeimų, nes bendrijos nariai rūpinasi infrastruktūra. Dideliam gyventojų džiaugsmui pernai pavyko išasfaltuoti nemažą dalį pagrindinio kelio. Čia kuriasi verslas – gyventojams teikiamos būtiniausios paslaugos.
Tarp Gargždų ir Kretingos
Vaitelių sodininkų bendrija, įsikūrusi prieš 45 metus, – viena didžiausių ne tik Klaipėdos rajone, bet ir Lietuvoje. Nuo senojo Vaitelių kaimo ją skiria Kretingos plentas.
Miškų apsuptyje išsidėstę 1 700 sklypų, užimančių 180 hektarų net 300 ha teritorijoje. Tai bendras plotas įskaitant mišką, bendras erdves, griovius. Pasak šios bendrijos pirmininko Rimtauto Aniulio, čia nuolat gyvena apie 800 žmonių – įsikūrė daug jaunų šeimų, auginančių vaikus. Vyresnieji gyventojai čia atvyksta vasaroti – šiltuoju metu augina daržoves, grožisi gamta.
Naujakurių žvilgsnis į Vaitelių sodininkų bendriją nukrypo pandemijos metais, kai daugelis norėjo persikelti į gamtą. „Užuot uostamiestyje už 80–90 tūkst. eurų pirkę butą, jauni žmonės čia įsigijo sklypus ir statėsi namus. Už tą pačią sumą galima pasistatyti panašaus dydžio būstą, o gal net pigiau. Naujas – vertingesnis, ir gyvenimas gamtoje – didelis privalumas“, – dėstė R. Aniulis. Šiuo metu 6 arų sodo sklypo kaina čia – apie 5 tūkst. eurų. Paprastai naujakuriai nusiperka du.
Vaitelių sodininkų bendrijoje besikuriantys gyventojai įvertino patogią geografinę padėtį: pusiaukelė tarp Gargždų ir Kretingos, netoli Jokūbavas, už 25 km – Klaipėda ir Palanga, pašonėje – magistralinis kelias.
Suviliojo ramybė
„Daug žalios erdvės turime – esame gamtos vaikai, – džiaugiasi prieš keliolika metų šioje sodininkų bendrijoje įsikūrusi Lijana Kvietkauskienė. – Laik­raštyje radome skelbimą apie čia parduodamą sklypą. Pamačiusi mišką, supratau, kad noriu čia gyventi. Nusipirkome ir antrą sklypą – erdvės užtenka, ramu. Iš pradžių švietė vos keli žiburėliai. Čia kitokia bendrija – daugiau žalumos, ji nebus taip tankiai apgyvendinta kaip Dituvoje.“
Pasak pašnekovės, čia sklypus perka jaunos šeimos, grįžusios iš užsienio, nes kainos „nesikandžioja“, bet pasirinkimas sumažėjęs. „Kiekvienas turime savo šulinį – nėra centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dauguma šildosi krosnimis, bet pamažu modernėjame. Mes įsirengėme saulės elektrinę – apsimoka“, – dėstė L. Kvietkauskienė.
Ji džiaugiasi į kiemus užsukančiomis stirnomis, zuikiais, atskrendančiu gandru. „Gyvename kaip Dievo užantyje, ypač dabar, kai išasfaltavo didžiąją dalį pagrindinio kelio“, – šypsojosi pašnekovė.
Meniškos sielos L. Kvietkauskienė čia prieš kelerius metus atidarė savo grožio studiją, kurioje dirba ne tik kirpėja, bet ir kitos specialistės.

Rūpesčiai dėl infrastruktūros
Prieš 14 metų R. Aniulis čia pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame įsikūrė su šeima. „Susidomėjau, kas čia vyksta. Būdamas ūkiškas, mėgstantis organizuoti, bendrauti, buvau išrinktas Vaitelių sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, – atskleidė pašnekovas. – Didžiausias galvosopis – infrastruktūra, keliai keleliai. Viskam reikia lėšų, bet mokesčių nedidiname, verčiamės iš to, ką turime.“
Pirmieji darbai – valdybos iniciatyva prie pagrindinio kelio bendrijos teritorijoje įrengtos 6 autobusų stotelės. „Nesaugu jų nesant – čia gyvena apie 200 vaikų, kurie renkasi rytais važiuoti į mokyklas Gargžduose, Jokūbave ar Klaipėdoje, – kalbėjo R. Aniulis. – Įrengti autobusų stoteles pasikvietėme mūsų gyventoją, kuris tai padarė už mažiausią kainą. Įrengėme ir stotelių apšvietimą.“
Dideliu pasiekimu jis vadina ir tai, kad, inventorizavus pagrindinį kelią, pusę jo pernai išasfaltavo – dabar švariau ir ramiau gyventi. „Šiai 1,7 km atkarpai išleidome daugiau nei 30 tūkst. eurų, bet rajono Savivaldybė kompensavo 12 tūkst. eurų. Gal šiemet, o gal kitais metais išasfaltuosime ir kitą kelio dalį“, – vylėsi R. Aniulis. Jis apgailestavo, kad sodininkų bendrijos gyventojai negali pasinaudoti europine parama, nes šio juridinio vieneto, soviet­mečio relikto, Europos Sąjunga nepripažįsta.
Pagrindinio kelio priežiūra, anot pašnekovo, labai sudėtinga, nes didelis transporto srautas. Kasdien važiuoja keli maršrutiniai autobusai į Gargždus, Kretingą, Klaipėdą, o vasarą jų padaugėja. „Vaitelių sodininkų bendrija neizoliuota kaip anksčiau – tik sezono metu važiuodavo vienas autobusas, – šypsojosi R. Aniulis. – Dėl maršrutinių autobusų teko pakovoti – rašyti raštus, susitikti su uostamiesčio valdžia.“
Niša verslui
Tvarkomi ir kiti šios bendrijos keliai. Pasak R. Aniulio, kai kurie buvę tokie, kad galėjai daržą sodinti. „Pernai išpopuliarėjo asfalto drožlės. Manau, kad suvibravus ši danga ilgiau tarnaus nei skalda, – sakė pašnekovas. – Bendrija padeda žmonėms tvarkyti savo gatves, bet jie patys nusiperka asfalto drožlių ir užpila.“
Praėjusiais metais Vaitelių sodininkų bendrija įsirengė daugiafunkcę sporto aikštelę, kur galima žaisti tenisą, krepšinį, futbolą, tinklinį, yra kitos sporto įrangos. Patys įsirengė, dirbo, tik kai kuriems darbams atlikti samdė darbininkus.
R. Aniulio teigimu, gerėjant infrastruktūrai, daugėja įsikuriančių jaunų šeimų, kurioms reikia maisto ir kitų būtiniausių prekių, paslaugų – atsirado erd­vė verslui. Prieš dešimtmetį bendrijoje įkūrę maisto prekių parduotuvėlę verslininkai išplėtojo savo verslą – nusipirko sklypą ir pasistatė naują pastatą, įkūrė ne tik parduotuvę, bet ir valgyklėlę, nes arti nebuvo viešojo maitinimo įstaigos. Dabar Vaiteliai garsėja savo cepelinais, gyventojai čia užsisako dienos pietus – naudojasi išvežiojamojo maisto paslaugomis.
Kita šeima čia įkūrė duonos kepyklėlę, atsirado ir hamburgerių kioskas. Atidaryta grožio studija – čia galima ne tik gražiai susišukuoti. Pas kitus veiklius žmones gali užsisakyti tortą ar šaltų užkandžių. Veikia ir automobilių remonto įmonė.
Nuotaiką gadina tik apleisti, šabakštynais apaugę sklypai. R. Aniulio teigimu, apie 100 sklypų net neprivatizuoti, bet ir kai kurie savininkai savo turtu nesirūpina. Nemaloni šabakštynų kaimynystė, bet, anot R. Aniulio, nieko negali padaryti. „Savininkus galima skųsti žemėtvarkininkams, bet norime, kad žmonės būtų sąmoningi ir patys tvarkytųsi“, – sakė bendrijos pirmininkas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.