Tilvikiškių pasididžiavimas – Beržų slėnis
Autorės nuotr.: Beržų slėnis džiugina ne tik Tilvikų kaimo žmones.
Krūmynais, brūzgynais apžėlusį Žvelsos upelio slėnį pavertę jaukia poilsio ir pramogų erdve Tilvikų kaimo žmonės ją pakrikštijo Beržų slėniu. Prieš 5 metus bendruomenės iniciatyva įgyvendinus šį, europinėmis lėšomis finansuotą projektą ir sukūrus įspūdingą susibūrimo zoną, ji nuolat puoselėjama, papildoma, kaupiamos naujos idėjos, kaip pagražinti. Tilvikiškiai turi kuo puikuotis, kur švęsti kaimo ir asmenines šventes.
Puoselėja gamtos kampelį
Ant Žvelsos upelio kranto kadaise apleistą teritoriją nuspręsta sutvarkyti, išgražinti, kad Tilvikų kaimo žmonės turėtų kur rinktis į renginius, pailsėti gamtos apsuptyje ar pasimėgauti sportu. Tai buvo tuometės Tilvikų bendruomenės pirmininkės Barboros Petkevičienės svajonė, kurią palaikė dauguma narių. „Kaimo žmonės prisidėjo talkomis – dirbo savo technika, negailėdami laisvalaikio valandų, neprašė kuro“, – prisiminė ji, kaimo bendruomenei vadovavusi 8 metus. Barbora nebėra pirmininkė, tik valdybos narė, bet ir dabar negali praeiti pro tilvikiškių bendromis pastangomis sukurtą parką, jeigu aplinka prašosi darbščių rankų. B. Petkevičienė sodina, ravi, laisto gėles, savo traktoriuku pjauna žolę. „Vėžaičių seniūnija davė kuro“, – šyptelėjo pašnekovė. Beje, bendruomenė svajoja įsigyti tokią techniką, nes Beržų slėnyje yra ką pjauti – rankine žoliapjove erdvios teritorijos greitai neįveiksi.
Visa B. Petkevičienės šeima prisidėjo, kad būtų sukurta jauki poilsio zona. Antai vyrai sumūrijo židinį, kur bendruomenės renginių metu kunkuliuoja košė, kepami šašlykai.
Čia galima organizuoti koncertus, nes sumontuota scena, kurią pernai teko sustiprinti, nes vėjai, audros spėjo išklibinti. Negalima nepastebėti svarbaus „objekto“ – biotualeto.
Tilvikiškiai turi galimybę rengti asmeninius pobūvius – yra tentinė 50 vietų palapinė, sauna ir kubilas. Universalioje sporto aikštelėje žaidžia ne tik šio kaimo jaunimas – atvyksta draugų iš Gargždų ir kitur. Teko matyti vaikiną Žvelsos gatve su kamuoliu žingsniavusį į sporto aikštelę. Ten pat ir vaikų žaidimų zona. O kur jaunimui reikėtų dėtis, jeigu nebūtų Beržų slėnio? Juolab kad Tilvikų kaime pradėjo kurtis buvę miestiečiai: per penkmetį – kelios jaunos šeimos atsikraustė į senas sodybas, susiremontavo trobas ir gyvena. „Mūsų kaimas neišnyks“, – viltingai kalbėjo B. Petkevičienė. Buvusiame karvidžių komplekse kuriasi įmonės – ir verslui paranku čia.
Keliasi miestiečiai
Tilvikų kaime dauguma gyventojų – vidutinio ir vyresnio amžiaus. Jaunimas čia nepasilieka. Naujų statybų nevyksta – per pastarąjį dešimtmetį tik ūkininkas Fartunatas Vaitkus laukuose, savo žemėje, pasistatė šiuolaikišką namą, kurį baigia įsirengti. Kai po ilgokos pertraukos kaime miestiečiai pradėjo pirkti senas trobas, jas susiremontavę apsigyveno, senbuviai nudžiugo.
Per paskutiniuosius kelerius metus atsikraustė kelios jaunos šeimos. „Iš miesto atsikėlė pas mus, kur tokia graži, švari gamta: aplinkui miškai, upelis, kuriame antys plaukioja“, – dėstė B. Petkevičienė. O kartą nuėjusi į Beržų slėnį tvenkinyje išvydo juodąją gulbę, kuri tik suplasnojo sparnais ir nuskrido – net nufotografuoti nesuspėjo. „Nuostabus reginys“, – susižavėjusi ištarė Barbora. Parkas – jos įkvėpėjas: ne vieną eilėraštį sueiliavo savo beržynui, o pernai nutapė rudenišką slėnį.
„Man neužtenka savo kiemo – netoleruoju dvimetrinių tvorų – aš atvira, man reikia erdvės, bendravimo, – atskleidė B. Petkevičienė. – Parke padirbėjusi geriau jaučiuosi.“ Tilvikų kaimo senbuvė stebėjosi, jog visuomenei dar sunku suprasti, kad žmogus gali dirbti už dyką, bendruomenės labui, be naudos sau.
Visgi savanorystė plinta – tvarkyti parką padeda nemažai žmonių. Pernai bendruomenė, parengusi projektą, išvalė tvenkinį. Ant kranto iškilo kauburys žemių. „Šį pavasarį Povilas Metrikis savo iniciatyva išlygino ją, pasėjo veją, į kitą vietą perkėlė kubilą, įjungė šviestuvą“, – vardijo tilvikiškio nuveiktus darbus prieš metus bendruomenės vairą perėmusi Regina Rajeckienė ir pridūrė, kad parką prižiūri visi.
Ji patenkinta, kad į bendruomenės veiklą pavyko įtraukti jaunų žmonių.
R. Rajeckienė Tilvikų kaime įsikūrė prieš 7 metus. Nusipirkę seną, šimtametę sodybą, perstatė trobą, išgražino aplinką. „Iš pradžių buvo niūroka, bet kai susitvarkėme, pradėjo patikti“, – prisipažino bendruomenės pirmininkė ir džiugiai ištarė, kad Tilvikų kaimas atsikuriantis.
Tikisi sulaukti dėmesio
R. Rajeckienė džiaugėsi iš bendruomenės žmonių sulaukianti pagalbos. „Padeda Regina Bieliauskienė, Tomas Ilginis, Ilona ir Povilas Metrikiai, F. Vaitkus, Lina ir Ernestas Račkeliai, Rimantas Svirbutas ir kiti“, – vardijo ji.
Bendruomenė norėtų parko erdvę papildyti, todėl planuoja parengti projektą, kad gavę finansavimą galėtų įrengti lauko treniruoklius, o vaikų žaidimų aikštelėje trūksta žaidimų įrenginių.
R. Rajeckienė minėjo ir kitas problemas. Tilvikų kaime mažai asfaltuotų gatvių. „Mūsų kaimas įtrauktas į projektą, kuriame numatyta iki 2025 metų išasfaltuoti 800 metrų, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. – Šį pavasarį mūsų gatvių dar nelaistė. Esame rajono pakraštyje, tai mums lieka trupiniai.“ Tilvikiškiai taip pat prašė pagerinti Žvelsos gatvės apšvietimą. „Seniūnas pažadėjo įrengti papildomai lempų“, – vylėsi pašnekovė.
Pasak jos, didelė problema kaime esantis apleistas priešgaisrinis rezervuaras. Praėjusiais metais bendruomenės žmonės iškirto krūmynus, bet dar reikia išvalyti tvenkinį, padaryti prieigas – paversti jaukia poilsio zona, – kalbėjo R. Rajeckienė. – Rašėme laiškus seniūnijai, Savivaldybei, bet atsakė, jog nėra lėšų – liepia tvarkytis už savus pinigus, savo jėgomis.“
Bendruomenė pradėjo ruoštis tradicinei kaimo šventei – Joninėms, vildamasi, jog karantino suvaržymai iki to laiko baigsis.
Anot buvusios Tilvikų bendruomenės pirmininkės Violetos Vaitkienės, tai sujungia kaimo žmones, ypač vyresnius, kuriems svarbu susiburti renginiuose.
Virginija LAPIENĖ