Judrėniškiai šventė atlaidus ir miestelio sukaktį
Panašiai kaip į „Judrėnjuokį“ praėjusį sekmadienį žmonės traukė į Judrėnų šventę – tradicinius titulinius atlaidus. Antaninės šiemet vyksta miestelio jubiliejiniais metais. Po pamaldų seniūnas Zigmantas Siminauskas pasveikino susirinkusiuosius 460-ojo gimtadienio proga ir palinkėjo kurti tokius Judrėnus, kurie būtų brangūs ir artimi, kad dėkotų ateities kartos. Po karantino išsiilgę bendrystės žmonės su džiaugsmu dalyvavo miestelio sukakties minėjime prie bendruomenės namų, kur linksmino „Zyplių dvaro“ kapela, buvo apdovanoti eilių apie Judrėnus konkurso prizininkai.
Po karantino išsiilgę bendrystės žmonės gausiai rinkosi į miestelio šventę.
Brangina atlaidų tradiciją
Seniai Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje besimeldė tiek žmonių, kiek praėjusį sekmadienį. Senoliai, šeimos su vaikais, jaunimas – pilna bažnyčia nuoširdžios maldos. Ir visi drausmingi – su kaukėmis, saugiu atstumu rikiavosi. „Tradiciniai tituliniai atlaidai – didžiausia miestelio šventė. Į juos susirenka ne tik vietiniai – atvažiuoja giminės, sugrįžta į gimtinę seniai išvykę žmonės“, – kalbėjo judrėniškiai, puoselėjantys tradicijas.
Mišias aukojo svečias kunigas Rimas Lingevičius, anksčiau keliolika metų klebonavęs šioje parapijoje. Kunigas Robertas Romanovskis, prieš metus čia pradėjęs dvasinę tarnystę, džiaugėsi susirinkusiųjų gausa. „Smagu šiandien – atlaidai. Gyvenimas grįžta į įprastas vėžes“, – ištarė kunigas Robertas.
Šventoriuje sutikta Milda Mockienė su antrus metus skaičiuojančia dukrele Morta, kuri ilgai neištvėrė Mišiose, patikino, kad Antaninės – svarbi šventė Judrėnuose, nors čia rasti Antaną ar Antaniną problematiška. „Susirenka bendruomenė ir iš kitų vietovių atvyksta – visi čia laukiami, – atskleidė Uždvario gyventoja, su vyru Mariumi ir sūnumi Mindaugu ten įsikūrusi prieš 4 metus. – Atlaiduose daug žmonių, o paprastą sekmadienį mažai ateina. Dabar žmonės atsipalaiduoja po karantino suvaržymų. Ir metai išskirtiniai – jubiliejiniai.“
Aš visada ateinu į bažnyčią, kai kunigas aukoja Mišias. Ir dar kelios moterys lankosi. Reikia palaikyti bažnyčią, nes ir akmuo gulėdamas apsamanoja“, – išmintingai kalbėjo senjorė B. Ubartienė. Prieš Antanines ji su bendraminte Zose nupynė keliasdešimt metrų vainikų bažnyčiai papuošti. Į pagalbą buvo pasikvietusi ir marčią iš uostamiesčio.
Išsiveržė įkalinta siela
Po pamaldų – šventės tęsinys. Iš bažnyčios žmonės tiesiai pro vartus traukė į bendruomenės namų erdvę, sėdosi prie stalų ar ant suolų šventoriaus pašonėje. Pagaliau atsipalaidavimas – tiek mėnesių karantino kalinti žmonės buvo pakiliai nusiteikę. Išsiilgta bendrystė, pašnekesiai, smagi muzika ir dainos gaivino sielas. „Darbus metę atėjome“, – prisipažino judrėniškė Danutė Žiogienė, šventėje dalyvavusi su seserimi iš Švėkšnos.
Sekmadienį Judrėnų bendruomenė minėjo ir miestelio jubiliejinę sukaktį – šiemet sukako 460 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose paminėta ši gyvenvietė.
Susirinkusiuosius pasveikino žavus trio – Gabija Norvilaitė, Kristina Venckutė ir Limita Rėbždaitė, Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų kultūros namų dainininkės.
Kojos pačios kilnojosi užgrojus „Zyplių dvaro“ kapelai, atvykusiai iš Šakių.
Renginio „vadžias“ į savo rankas paėmė daugelio sena pažįstama kaimo Zosė, kurios spalvingą personažą sukūrė Vilija Norvilienė, judrėniškė režisierė. Sąmojų žarstanti, šmaikštaujanti moteriškė, kartais pašiepianti, sodria žemaitiška šnekta atliepia šių dienų aktualijas. Zosė nepraleido progos pasišaipyti iš krizėje atsidūrusios rajono valdžios. Ir kas gali paneigti, kad dėl jos į renginius atvyksta daug žmonių, juolab kad šioje šventėje viena dalyvė garsiai prisipažino esanti jos gerbėja. Šį kartą Zosei talkino Veronika, irgi aštrialiežuvė bendramintė (Vilija Budvytienė, Judrėnų kultūros namų renginių organizatorė).
Meilė gimtinei – eilėmis
„Gimtinė visiems brangi, ir nutolus nuo jos, sentimentai pašaukia grįžti“, – kalbėjo Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. Jis sveikino susirinkusiuosius su jubiliejine miestelio sukaktimi ir linkėjo kurti tokius Judrėnus, kurie būtų brangūs ir artimi, kad dėkotų ateities kartos.
Renginyje buvo pagerbti ir apdovanoti 3 kūrybiškiausių eilių apie Judrėnus autoriai. Seniūnas džiaugėsi, kad paskelbus šį konkursą 16 žmonių pateikė savo kūrinėlius, persunktus šiltais jausmais gimtinei. Tačiau į apdovanojimą ne visi galėjo atvykti. Mindaugo Dargio, buvusio judrėniškio, o dabar jūrininko, keliaujančio po svečias šalis, eilėraštį perskaitė mama Stefa Dargienė. Savo krikšto dukros Modestos Kerpaitės eiles pristatė Judrėnuose užaugusi, buvusi šios mokyklos vadovė Vilija Lukauskienė.
Vienintelis prizininkas Rimantas Rubavičius dalyvavo renginyje ir perskaitė savo eilėraštį, skirtą Judrėnams, kuriuos pažįsta nuo vaikystės. „Nesu poetas, bet iš patriotizmo kūriau eilėraštį, kai tik sužinojau apie šį konkursą, – prisipažino autorius. – Prisimenu, kaip vaikystėje mane močiutė atsivedė į Judrėnų bažnyčią. Buvo daug žmonių, tikriausiai irgi atlaidus šventė. Klūpojau ir žiūrėjau į šventųjų paveikslus, kurie man atrodė labai dideli ir ryškūs. Dabar nebe tokie…“
Jis pateikė konkursui žemaitiškai, močiutės šnekta, sueiliuotą kūrinį. „Žemaičių kalba nyksta, – apgailestavo jis. – Galiu susikalbėti šešiomis kalbomis, bet geriausiai moku žemaičių.“ R. Rubavičius prieš keliolika metų įsikūrė Judrėnų pašonėje, Šakėnų kaime. „Pasistačiau namą, į kurį daug investavau. Stačiausi čia, nes myliu šią vietą. Reikėjo statytis prie jūros – brangesnis būtų turtas, bet man patinka ši vieta“, – sakė vyriškis. R. Rubavičius su žmona augina 6 vaikus. Artėja jo močiutės Onos Vaitkienės šimtasis gimtadienis.
Pakylėti skirstėsi renginio dalyviai. Z. Siminauskas padėkojo rėmėjams, bendruomenės žmonėms, labiausiai prisidėjusiems organizuojant šventę. Judrėnų sukakties minėjimo tęsinys – liepos 11 d. lakūno Dariaus tėviškėje.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
