Ilgaamžė gargždiškė patarė nešvaistyti laiko
Ketvirtadienį jaukioje Sodo gatvėje Gargžduose skambėjo akordeono muzika ir dainos, liejosi sveikinimai ir linkėjimai 95-erių metų sulaukusiai Stefanijai Bublienei. Ją pagerbė rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis. Pasveikinti vyriausiąją savo gatvės kaimynę su muzika atžingsniavo čia gyvenantys senjorai. Šioje gatvėje graži tradicija pasveikinti varduvininkus ir jubiliatus.
Jaunystę priminė dainos
Pasveikinta rajono valdžios atstovų S. Bublienė susijaudinusi klausėsi savo kaimynų. Anot Aldonos Stasaitienės, sukaktuvininkė – gyvas istorijos pavyzdys. „Ji išgyveno kelis istorinius virsmus. Mūsų gatvės pažiba. Iš jos reikia mokytis elegancijos – nei naščiai, nei sunkūs bidonai jos nesulenkė… Ir visada galėjome prie jos prisiglausti“, – kalbėjo kaimynė.
Edvardas Stalmokas ištarė: „Niekad nebuvome susikryžiavę žodžiais. Iškentėjusi, daug vargo patyrusi, sulaukė gražaus jubiliejaus.“
Kaimynė Joana Šunokienė, gruodžio pabaigoje minėsianti 85-ąjį gimtadienį, linkėjo Stefanijai sulaukti 100-ojo.
„Ačiū visiems. Gal aš, paprasta moteris, neverta tokio pagerbimo“, – kuklinosi sukaktuvininkė.
Stasaičių sūnui Aidui užgrojus akordeonu, balsingosios kaimynės užtraukė jaunystės dainas. Kartu dainavo ir Stefanija.
„Tai gražaus kaimynų bendravimo pavyzdys – šių vertybių labai pasigendame“, – ištarė vicemerė V. Riaukienė.
Dvi dukras ir du sūnus su vyru užauginusi S. Bublienė 26 metus našlauja. Vyro mirtis buvo netikėta: prabudusi ryte rado nebegyvą. Iki šiol gyvena viena. Jai padeda socialinė darbuotoja Edita, draugiški kaimynai, dažnai aplanko Klaipėdoje gyvenanti dukra Vida.
Svajones išpildė vaikai
Iš Tverų kilusi Stefanija pasakojo apie savo sunkų gyvenimą. „Mano tėvai neturtingi – žemės neturėjo, ją nuomojosi. Vienas po kito pabiro 8 vaikai. Būdama 7 metų ganiau tėvų karves, o vėliau samdinė sunkiausius darbus dirbau. Na, tai kas, kad „dvaro panele“ vadino: du kibirai ant naščių, trečias – rankoje. Kas dieną 6 karves melžiau“, – nelinksmais prisiminimais dalijosi ilgaamžė.
Ji ištekėjo 23-ejų. Su šeima porą metų gyveno Priekulės krašte, o 26-erius praleido Kazachstane. Grįžę į Lietuvą, apsigyveno Gargžduose. Sodo gatvėje įsigijo dalį namo.
S. Bublienė kalbėjo apie neišsipildžiusias svajones: troško mokytis, bet tėvai neleido į gimnaziją. „Siekiau išmokslinti savo vaikus: 3 baigė aukštuosius mokslus, – džiaugėsi ji. – Gargždų bibliotekoje visas patinkančias knygas perskaičiau. Mėgstu skaityti apie istoriją, bet nemėgstu klausytis apie karą.“
Paklausus, kaip iki gilios senatvė išlikti gražiai, atsakė: „Turėjau ilgus garbanotus plaukus. Niekada „nesimaliavojau“ – tik vandenėliu prausiausi, lūpų nesidažiau. Basa po žolynus vaikščiojau – pėdų kauliukai neišlindo.“ O ilgaamžiškumo receptas? „Alkoholio negėriau – tik paragaudavau. Beprotiškai sunkiai dirbau. Jaunystėje širdis „streikavo“, bet gyvenu iki šiol“, – šyptelėjo sukaktuvininkė, jaunajai kartai palinkėjusi nešvaistyti laiko.
Ji džiaugėsi gyvenimu gerų kaimynų apsuptyje. „Esu serganti, bet šiandien nuotaika gera. Kai tiek gražių žmonių susirinko, visi negerumai nuslinko“, – šypsodamasi ištarė S. Bublienė.
