Indėlis Humoreska
Akcizas Kloika atėjo į maisto banką ir pareiškė norįs atsiimti indėlį.
– Kokį dar indėlį? – akis išpūtė bankininkė.
– Prieš savaitę aš į jūsų banką padėjau šprotų skardinę, tad dabar norėčiau atsiimti su procentais.
– Pone, apie kokius procentus šnekate? Jeigu ką nors čionai ir atnešėte, galite tikėtis tik nuoširdžios padėkos už jūsų gerumą.
– Kunigėlis per pamokslą sakė, kad man tas gerumas grįš su kaupu.
– Norite skardinės su kaupu?
– Tikrai ne. Jei skardinė su kaupu, tai konservai yra sugedę.
– Ar tai irgi kunigas išaiškino?
– Gal ir kunigas, o kas čia tokio?
– Darosi įdomu, kur tas kunigėlis jums pamokslą skaitė – bažnyčioje ar konservų fabrike?
– Ponia, matau jūs karščiuojatės, nes nieko nesuprantate.
– Tai jūs nieko nesuprantate. Išsireiškimas, kad „gerumas grįš su kaupu“ yra simbolinis.
– Aš irgi simboliškai teprašau – tik dviejų skardinių.
Bankininkė, supratusi, kad ginčas su indėlininku beprasmis, ištraukė iš dėžės dvi konservų skardines ir tėškė šiam. Kloika jas paėmė, palydėdamas palinkėjimu:
– Dėkui, linkiu, kad jums tas gerumas grįžtų su kaupu.
„Kas čia per užuomina?“ – sunerimusi bankininkė puolė prie dėžės su likusiomis skardinėmis, perskaitė užrašus ant jų ir lengviau atsikvėpė – galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs.
Kloika tuo tarpu įsikišo vieną skardinę kišenėn, o kitą grąžino bankininkei:
– Žinote, aš pagalvojau, kad man užteks ir vienos, antrąją aš paliksiu čia, jūs jau rasite kam ją atiduoti.
Susigraudinusi bankininkė paėmė tą skardinę kaip didžiausią dovaną ir, savo nelaimei, leptelėjo:
– Jums tas gerumas grįš su kaupu.
– Tikėsimės, – tarė Kloika ir paliko banką.
…Po savaitės jis vėl pasirodė:
– Laba diena, prieš savaitę aš jūsų banke padėjau konservų dėžutę, tad norėčiau atsiimti…
Algimantas VAŠKYS
