Integracija

Humoreska

– Motin, tu tik paklausyk, ką laikraščiai rašo, – šūktelėjo Kvaraciejus ir garsiai perskaitė: – „Pensininkai taip pat neturi likti nuošalyje, privalo nedelsiant integruotis į visuomenę, jeigu nori jaustis pilnateisiais jos nariais ir naudotis visais jos teikiamais privalumais.“

– Dar vienas įstatymas? – net prisėdo žmonelė. – Ar mūsų nenubaus, jeigu jis jau įsigaliojo?

– Manau, kad įstatymas dar neveikia, – pasitelkia logiką Kvaraciejus. – Pas mus neapsilankė nė viena komisija, netikrino jokie inspektoriai.

– Ir skaitiklių naujų nepastatė, – raminasi sutuoktinė Adelina ir čia pat suabejoja: – Gal aš nubėgsiu pas kaimynus pasiteirauti.

Kaimynus Vasiliauskus rado virtuvėje. Stovi anie rankelėm susikibę, veideliai švyti.

– Ko tokie laimingi? – pasmalsavo Adelina, nujausdama kažką negero.

Vasiliauskas švelniai paglostė keraminį spintelės paviršių:

– Pagaliau ir mes integravomės.

Nežinia, ar džiaugsmas už kaimynų sėkmę, ar tas nelemtas „integravimas“ kirto Adelinai per galvą. Čia priėjęs poetas pasakytų: „Stresas persmelkė kiekvieną jos kūno ląstelę.“ Adelina dar spėjo pagalvoti: „Įdomu, kiek pas mane tų ląstelių“ ir laikinai atsijungė. Vasiliauskas įsijautęs pasakojo apie sūnaus dovaną – virtuvinius baldus su integruota elektrine virykle bei orkaite. Tuo tarpu vargšė Adelina skendėjo rūke ir atsipeikėjo sulig paskutiniais kaimyno žodžiais: „Mes iškart pastebėjome jos privalumus, patariame ir jums nedelsti.“ Vasiliauskienė galutinai viską sugadino pasigyrusi:

– Inspektoriai iš elektros tinklų mus jau tikrino ir pasakė, kad viskas atlikta pagal normas.

Pasitikęs žmoną Kvaraciejus iš jos nelaimingos veido išraiškos suprato, kad pas Vasiliauskus viskas gerai.

– Apsižioplinom, – sudejavusi Adelina krito į fotelį. – Vasiliauskai vėl mus aplenkė. Integravosi kaip įstatyme parašyta, net tikrintojai neprisikabino.

Algimantas VAŠKYS