Interaktyvus spektaklis Priekulėje – netradicinėje erdvėje

Monospektaklį kūrę Kultūros centro darbuotojai ir aktoriai: (dešinėje) E. Bakšienė, (kairėje) Albina Jucienė, Nijolė Viršilienė, D. Savickis, Snieguolė Dulickienė, Loreta Dvaržeckienė, Marius Burneika, Kazimieras Žilinskas, Laura Truščinskaitė, Laimonas Mitkus (nėra Vilijos Eitutavičienės).

Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto teatras sukūrė monospektaklį jautria tema, kad prieš šventes įžiebtų žmonių širdyse šilumą. Atskleisti pasirinkto kūrinio dvasią labiausiai tiko nenaudojamas buvusios specialiosios internatinės mokyklos pastatas. Projektas, pareikalavęs daug darbo, materialinių ir dvasinių sąnaudų, aktoriams ir jų pagalbininkams teikia džiaugsmo.

Sumanymui tiko nenaudojamos patalpos

Priekulė skendi šventinių atributų spindesy. Miesto centre žaižaruoja unikali eglė. Kelerius metus ji buvo praradusi kalėdinio simbolio statusą, bet šiemet vėl tapo miesto puošmena.

Žavi išmoningai papuoštos erdvės. Buvęs specialiosios internatinės mokyklos pastatas Žalgirio g., kuris daugelį metų stūkso nenaudojamas, šventinių girliandų apšviestas, iš tamsos išnyra tarsi rūmas, kalėdiniu laikotarpiu pavirtęs „Pasakų namais“.

Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto teatro režisierius Donatas Savickis, apžiūrėjęs patalpas, neabejojo, kad ši aplinka atitinka H. K. Anderseno kūrinio „Mergaitė su degtukais“ dvasią, todėl nusprendė, kad čia reikia statyti interaktyvų spektaklį pagal jį. Beje, pastato savininkas Martynas Latanauskas čia ketina įkurti senjorų globos namus.

„Man patinka netradicinės erdvės“, – atskleidė režisierius. Prieš kelerius metus Priekulės, mažosios kultūros sostinės, pirmajame renginyje aktoriai vaidino senojoje geležinkelio stotyje. Ankstesniais metais, nekantraudami turėti naujus kultūros namus, tuometėje nenaudojamoje sporto salėje priekuliškiai vaidino spektaklį „Kolumbo gimtadienis“.

Pasirinko jautrią temą

Eglės įžiebimo dieną Priekulėje žiūrovai buvo pakviesti į 5 monospektaklio „Mergaitė su degtukais“ seansus. Jis sukurtas nedideliam žiūrovų būriui – iki 20 žmonių, trunka apie 20 minučių.

Veiksmas prasideda „Pasakų namų“ kieme. Kalėdinių melodijų skambesy nušvinta jų langai, iš aukštybių pažyra dirbtinis sniegas. Efektinga šviesos instaliacija. Pagauna šventinė nuotaika, bet žiūrovai kviečiami į vidų – šalto, apšiurusio, remonto laukiančio pastato erdvę. Pasakotoja aktorė Ernesta Bakšienė įspėjo, jog tai liūdna pasaka apie mergaitę, kuri paskutinę metų dieną išėjo į gatvę pardavinėti degtukų. „Į degtukus siūlančią mergaitę niekas nekreipė dėmesio, nes visi buvo labai užsiėmę. Ji pažvelgė pro rūmų langą, už kurio puotavo ponai“, – jautriai, įtaigiai sekė pasaką aktorė. Pasakotojos vaidmuo Ernestai – nauja patirtis. Atskleisti nelinksmą istoriją padėjo dekoracijos – figūros ir medžiai, išpjaustyti iš balto kartono. Neįprasta aplinka kėlė nuostabą: o kas toliau?

Pasakotoja su žiūrovais persikėlė į naują erdvę – susėdo prie imituoto, popierinėmis dekoracijomis serviruoto „vaišių“ stalo. Ir visi „puotavo“, „linksminosi“ – tarp aktorės ir žiūrovų užsimezgė ryšys. Ir staiga aktorė liūdnai ištarė, jog mergaitė užsidegė paskutinį degtuką, kad pasišildytų, o jam sudegus aukštybėse pamatė savo senelę, kur abi susitiko.

Po šių žodžių pakvietė į dar vieną erdvę, kur siūbavo sidabrinės žvaigždės, imituojančios dangų. „Atverkite širdeles tiems, kurie turi mažiau, liūdni ir vieniši, pasidalinkite su jais gerumu“, – pabaigoje jautriai kvietė aktorė E. Bakšienė.

Įkvėpimo neatvėsino

Režisierius D. Savickis pasirinko šį dvasingą, jautrų kūrinį, kad atvertų žmonių širdis. „Žiba, tviska aplinkui, o mes skubame ir pamirštame vienišus, nelaimingus žmones, kuriems reikia palaikymo, – sakė jis. – Norėjome, kad išėję iš spektaklio žmonės susimąstytų.“

Pasak D. Savickio, tai ne vienkartinis spektaklis – galbūt kitais metais pakeitę formatą per Kalėdas parodys scenoje, o gal net išvyks kitur vaidinti. Juk jį sukurti prireikė nemažų materialinių, dvasinių resursų ir darbo. Dirbo aktoriai ir Kultūros centro darbuotojai, visus palaikė direktorė Alanta Zapalskienė. Daug dienų praleista nešildomose patalpose su karštos arbatos termosu.

Pirmiausia reikėjo paruošti erdves – iškraustyti daiktus. „O kiek laidų teko sujungti, kad nušvistų šviesa – ačiū Laimonui Mitkui už pagalbą. Ačiū savininkui Martynui Latanauskui už pasitikėjimą“, – kalbėjo D. Savickis. Kultūros centro darbuotojai, vadovaujami dailininkės Katerinos Marcinkevičienės, iš kartono pjaustė dekoracijas. Kuriant spektaklį, prireikė ir kitų aktorių pagalbos.

Monospektaklį „Mergaitė su degtukais“ pastačiusiems E. Vicherto teatro aktoriams šiemet veiklos netrūko. Neseniai grįžo iš Pagėgių, Žąsų turgaus – gatvės pasirodymo.

Per metus – 11 išvykų su spektakliu „Šaktarpis“ į įvairias šalies vietas. „Turime kvietimų ir kitiems metams, – sakė režisierius. – Yra pageidaujančių jį trečią kartą pamatyti Priekulėje.“ Aktoriai stato naują spektaklį „Urtė“ pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.

Virginija LAPIENĖ

Katerinos MARCINKEVIČIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių