„Moteris su raudona“ sutikta Klaipėdoje

Ritos Bijeikytės-Gatautės nauja knyga „Moteris su raudona“ pasitikta Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Žemaitijos rašytojų bendrijos narės Ritos Bijeikytės-Gatautės kredo: „Šiuo metu neužtenka būti geram, reikia būti aktyviai geram“. Tokiai pozicijai ji buvo ištikima profesinėje slaugytojos ir socialinio pedagogo veikloje, bendradarbiaudama su visuomeninėmis socialinės, edukacinės krypčių organizacijomis (Raudonojo kryžiaus Klaipėdos skyriumi, Krizių įveikimo centru, Veikiam.lt ir kt.), o svarbiausia kūryboje. Jos neseniai išleistoje ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje poezijos knygoje dominuojančios temos – nostalgija gimtinei, jautrumas gamtos grožiui, artimo meilė, apmąstymai apie gyvenimo prasmę.

Anot autorės, knyga skiriama plačiajai auditorijai. Tačiau renginyje dalyvavo bibliotekos lankytojai, suvokiantys literatūrą, kaip žmogui būtiną vertybę ar kūrybą pasirinkę gyvenimo būdu: Žemaitijos rašytojų bendrijos nariai, klubo „Tarp eilučių“ knygų bičiuliai, aktyviai kurstantys kultūros raidos židinį Žemaitijos regionuose, populiarinantys Lietuvą pasaulyje draugijos „Veikiam“, Klaipėdos krizių įveikimo centro atstovai.

Aptariant naują knygą, diskutuota ir apie gilesnes būties pažinimo ir tikėjimo tiesas.

Renginio scenarijų labai kruopščiai kūrė pati Rita ir mokytoja metodininkė Rimantė Vasiljeva. Kūrinių turinys žiūrovui buvo perteikiamas vaizdu (skaidrių peržiūra), muzikiniu fonu, žodžiu (meninis skaitymas, nuomonių raiška). Renginį vedusi Rimantė yra rašytojos dukra, kuriai taip pat kūryba nėra svetima, tik ji save išreiškia tapybos, grafikos darbais.

Renginio dalyviai galėjo stebėti skaidres su knygos autorės gimtinės vaizdais, knygos iliustracijomis, skambėjo Vytauto Dvariono muzika pagal Ritos eiles. Autorės knygoje daug eilėraščių skirta gimtinei Lietuvai. Todėl ji savo pasisakymą pradėjo jausmingais žodžiais:

Jeigu jums sakys- Lietuva labai mažytė. Netikėkite. Netiesa. Ji didelė iškovota savo Laisve.

Jeigu jums sakys – Lietuva nieko neturi. Netiesa. Už auksą brangesnė yra Lietuvos istorija. Mūsų unikali praeitis (…)

Jeigu sakys – Lietuva yra silpna. Netiesa. Lietuva stipri savo tikėjimu. Kentėjo Sibiro lageriuose, bet išsaugojo kalbą, istoriją. 2017 m. Lietuva yra paaukota Marijos širdžiai Trakuose.

Pažintis su knyga prasideda eilėraščiu „Bangelės nepavysiu“. Jį skaitė R. Bijeikytė-Gatautė. Profesorius Saulius Šiaučiulis savo pasisakyme teigė, jog kūryba ir sausa teorija ne visada dera. Meno kūrinyje turi būti improvizacijos ir dvasinės šilumos, kūrybinės galios, kuri yra skirta žiūrovui ar klausytojui ir kurią jis priima. Anot jo, grodamas muziką ir klausydamasis poezijos jaučiąs tarp šių meno raiškų bendrumą.

Skaitytojo nuomonę apie knygą bandė išreikšti ir draugijos Veikiam.lt pirmininkė Dana Lukauskienė, skaitydama Virginijos Laurinaitienės straipsnį „Moteris ir raudona spalva“, kuris buvo publikuotas leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Gintaro gimtinė“.

Eiles renginyje skaitė 18 metų dirbusi radijo, televizijos diktore Liudgarda Čepienė, skaitovė Irena Stražinskaitė-Glinskienė, klubo „Tarp eilučių“ nariai Jonas Sakalauskas, Algimantas Petraitis. Buvo dainuojamos Vytauto Dvariono jau dainomis virtusios Ritos eilės.

Knygos „Moteris su raudona“ autorė yra aktyvi kultūrinės veiklos entuziastė, tad per savo gyvenimą sutiko daug įdomių asmenybių. Knygelėje skaitytojas ras nemažai žymiems asmenims ir Klaipėdos šviesuoliams dedikuotų eilėraščių.

Mokytoja, puiki skaitovė, skaitovų konkursų dalyvė į renginį atėjo su būreliu mokinukų. Neolė Jucienė ,,Varpo“ progimnazijos mokytoja su savo ugdytine skaitė eilėraščius „Filantropė – Velykų bobutė“, „Ant Simonaitytės gatvės kalno“, „Kai žodis gimsta“ .

Renginio vedėja Rimantė pastebėjo, kad autorė pažinojo daug žymių žmonių ir paprašė jos papasakoti apie tai. Rita prisiminė Vytautą Rimavičių, Petrą Motiejūną, Vladą Burogą. Su rašytoju V. Burogu susitiko Joniškyje konkurse „Baltojo balandžio sugrįžimas“. Tuomet Rita buvo apdovanota garbės raštu ir atminimo dovanėle už gražiausiai perskaitytą eilėraštį.

Rita irgi prieš porą metų padovanojo rašytojui savo knygą „…kai susitinkame“. Jis paprašė dedikuoti, bet stalo patalpoje nebuvo, kur knygelę padėti? Tuomet rašytojas tarė: „Aš turiu stalą, jį visuomet vežu su savimi“ ir parodė diplomatą, kurį gulsčią jau laikė savo rankose. Po to, kukliai pasiteiravo, ar gali Ritos eilėraščius išspausdinti „Gintaro gimtinėje“. Žinoma, autorė atsakė, kad tai bus garbė. Rita pažinojo ir Mažosios Lietuvos metraštininkę Ievą Simonaitytę, ją slaugė ligoninėje.

Diktorė L. Čepienė skaitė Ritos ne tik eilėraščius, bet ir prozos kūrinį „Prisimenant rašytoją Ievą Simonaitytę ir jos sūnų“ bei ekspromtu paklausė autorės: „Kodėl penktą sūnų?“ Rita nesuglumusi atsakė: „Todėl kad buvo dar keturi, kurie ją globojo.“

Sakoma, kad knyga tolsta nuo skaitytojų. Tačiau gausiai į renginį susirinkę skaitytojai nuginčija šį teiginį. Beje, tarybos narys Vytautas Lupeika po knygos sutiktuvių šiltai sveikino poetę Ritą gerberų žiedų puokšte ir įžvelgė tautos gaivintojos dvasią.

Žinoma, knyga randa skaitytoją, o skaitytojas knygą ten, kur puoselėjama skaitymo kultūra. Renginio dalyvių bibliotekos lankytojų pasisakymai, dalyvavimas programoje, skaitovų įgūdžiai rodo, jog Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje sėkmingai ugdomas skaitytojas, kuriam knyga labai svarbi.

Dana LUKAUSKIENĖ

Draugijos „Veikiam“ pirmininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių