Ukrainos Motinoms
Motinų skausmas erškėčiais apaugo,
Spygliai aštriausi duria į širdį.
Pro dūžtančio lango skambesį baugų
Sužeisto vaiko aimanos girdis…
Motinų kelias skeveldromis grįstas,
Rūpesčių kalnas, našta sunkėja…
Išniekinę žemę žmonės menkystos
Nekaltą kraują upėmis lieja.
Motinų mintys tenai, kur jų sūnūs.
Angelu sargu per minų lauką,
Jei tik galėtų, uždengtų juos kūnu,
Vien su pergale grįžtančių laukia.
Nors Motinos kantrios, visad atlaidžios
Ir keršto kirvio jos negalanda,
Bet priešo vėlės te šmėklomis klaidžios,
Likę gyvi – ramybės neranda…
Motinos tiki – išauš vaiskus Rytas
Ir iš griuvėsių kels Ukrainą.
Šlovė didvyriams, kovoje kur krito,
Tautai šlovė, kuri laisvę gina.
Gargždiškė Marija PABRĖŽIENĖ
