Išsikapanoję iš priklausomybės nuo alkoholio padeda sveikti kitiems
Dituvos–Priekulės anoniminių alkoholikų (AA) grupės „Vingis“ nariai rytoj, šeštadienį, Drevernos kultūros namuose minės 9 metų gyvavimo sukaktį. Atvirame susirinkime dar kartą prisipažins esą alkoholikai ir kartos, kad to negalima pamiršti, nes priešingu atveju gyvenimas vėl garmės į prarają. „Tarp blaivybės ir priklausomybės nuo alkoholio – labai trapi riba“, – sakė anoniminiai alkoholikai.
Prisikėlimas naujam gyvenimui
Prieš 9 metus Priekulėje blaivėti subūrusi anoniminius alkoholikus Danutė patenkinta, kad grupę papildo nauji nariai, siekiantys blaivybės ir norintys padėti sveikti kitiems. Dabar iš 15 narių – 6 moterys, iš kurių viena atėjusi prieš trejetą savaičių. Danutė prisipažino, kad po skaudžių patirčių 15 metų gyvenanti blaivybėje, kai atrado AA grupę.
Kelerius metus jos nariai rinkosi Priekulėje, o prieš porą metų „Vingis“ persikėlė į Dituvą. Bibliotekos pašonėje esančiose patalpose, kuriose yra anoniminio alkoholiko, jau iškeliavusio amžinybėn, išdrožinėtas grupės simbolis, antradienio ir penktadienio vakarais liejasi jos narių išpažintys. Čia renkasi panašūs žmonės ir džiaugiasi, kad yra blaivūs, kalbasi, kaip išsilaikyti ir ateityje.
„Susirinkimuose kalbame tik apie save – net paklausti, ką daryti, mes neteikiame atsakymo – tegul patys pasidaro išvadas“, – patikino Danutė. „Patarinėti alkoholikui, sakyti, kaip reikia daryti, negalima, nes jis elgsis priešingai“, – kalbėjo Antanas, blaivybėje gyvenantis 18 metų. Jis pastebėjo, kad svarbiausia šioje grupėje – narių bendravimas: kai daliniesi savo istorija, išsikalbi, išsipasakoji, yra sveikimas.
Keisti ne tik aplinką – ir save
„Aš, Vytautas, alkoholikas, 22 metus lankau AA grupę, per tą laiką buvo 4 atkryčiai, iš kurių paskutinis – prieš 6 metus. Iš viso blaivus esu 18 metų, – prisipažino Dituvos–Priekulės AA grupės „Vingis“ narys, pensininkas. – Atkrytis – sveikimo proceso dalis: arba pasimokai iš jo, arba nebeatsikeli. Atkrytis gali trukti savaitę, metus arba iki mirties. Blaiviai gyvendamas anoniminis alkoholikas nuo priklausomybės nepasveiksta. Alkoholizmas – progresuojanti, nepagydoma liga. Paragavęs alkoholio, krenti žemyn, atsiduri dugne. Per mėnesį gali prarasti visą gyvenimą.“
Vytautui pasisekė, kad per atkryčius neprarado šeimos, nors viskas kabojo ant plauko. Anot jo, blogiausia likus vienam. „Turiu žmoną, dukrą – šeima man padeda išlikti blaiviam, nes jaučiuosi reikalingas. Mes kreipiamės pagalbos ir į Dievą, aukščiausiąją jėgą“, – atskleidė Vytautas.
Jis prisipažino, kad į AA grupę Klaipėdoje atėjo iš Priklausomybės ligų centro, susipažinęs su Minesotos programa „12 žingsnių“. „Tada buvau viską praradęs – šeimą, darbą ir atsidūręs dugne. Teko pradėti gyvenimą iš naujo, – atskleidė Vytautas. – Prasigėriau gyvendamas Plungėje. Atvykau į Klaipėdą, išsinuomojau būstą, įsidarbinau, susipažinau su moterimi ir iš naujo stojausi ant kojų. Manau, kad teisingą žingsnį padariau atvykęs į uostamiestį. Alkoholikai nori pakeisti aplinką, nes jiems atrodo, kad tuomet pasikeis ir jie. Ne, nesikeis – reikia save keisti, o jeigu ne, neišblaivėsi. Mes turime būti keitimosi procese iki gyvenimo pabaigos. Tai nėra lengva, daug pastangų reikia.“ AA grupę „Vingis“ Dituvoje Vytautas lanko trečius metus. „Man padeda neužsimiršti, kad esu alkoholikas, visi kalbamės apie tai, kas mus slegia. Sekmadieniais važiuoju į bažnyčią, bendrauju su Dievu“, – kalbėjo anoniminis alkoholikas.
Dituvos–Priekulės anoniminių alkoholikų grupė „Vingis“ kviečia į 9 metų sukakties minėjimą vasario 15 d. Drevernoje, Žemaičių g. 2 (kultūros namuose): 11–12 val. – registracija, 12–13 val. – atviras susirinkimas, 13–15 val. – pietų pertrauka, 15–17 val. – uždaras susirinkimas.
Išblaivėjo išsigandęs mirties
„Alkoholikas ne tik negali išgerti alkoholio, bet ir minties apie jį turėti, – patikino AA grupės narys Artūras. – Tai nepagydoma liga, bet žmogui sunku suvokti, tik artimieji pastebi problemą. Ir man taip buvo, bet tuo metu atrodė, kad jie meluoja, žmona kabinėjasi – nesupratau, kodėl, nes pinigų uždirbau. Neklausiau ir kritau žemyn.“ Artūrui, plataus profilio mechanizatoriui-vairuotojui užsakymų, pinigų netrūko. Daugiavaikėje šeimoje, tarp 6 brolių užaugęs vyras girtavo nuo jaunystės. „Nemokėjau gerti po taurelę – susėdęs su draugais gerdavau tol, kol nieko neatsimindavau, – neslėpė Artūras. – Tėvas išgerdavo „su protu“, o broliai girtavo stipriai ir nuo to mirė. Po kiekvienų laidotuvių aš gėriau vis daugiau, nors žinojau mirties priežastį.“
Žmonai pareiškus ultimatumą, vyras pradėjo koduotis. Tai buvo pirmosios pastangos blaivėti, nes būdamas tolimųjų reisų vairuotojas nebegalėjo dirbti užsienyje. „Penkis kartus kodavausi Švėkšnoje: metams arba pusmečiui – apskaičiuodavau, kiek dirbsiu ir negalėsiu vartoti alkoholio, – atskleidė AA grupės narys. – Kai esi užkoduotas, bijai gerti, esi nelaimingas. Visgi užkoduotas, tačiau blaivus, jautiesi geriau nei girtaudamas. Grįžęs iš užsienio vėl gerdavau. Praradau žmonos pasitikėjimą, ir vieną kartą išsiblaivius ji liepė man susirinkti daiktus. Atsidūręs tuščioje sodyboje, išsigandau mirties.“
Artūras prisiminė, kaip prieš 6 metus paprašė sūnaus, kad nuvežtų į Švėkšną gydytis nuo priklausomybės. Išėjęs iš ligoninės, pradėjo lankyti AA grupę „Vingis“. Tiek metų vyras yra blaivus. „Manęs netraukia alkoholis“, – patikino anoniminis alkoholikas. Pasikeitė ir mąstymas: anksčiau atrodęs didvyriškas elgesys, pavyzdžiui, vairuoti neblaiviam (tai būdavo neretai) ir išsisukti, dabar kelia šypseną. Artūras neslėpė, jog kelis kartus policijos pareigūnams davė 500 eurų kyšį ir liko nenubaustas. „Išblaivėjus atsirado negeriančių draugų, – šypsojosi vyras. – AA grupės susirinkimuose semiamės patirties iš tų, kurie daug metų blaivūs, mokomės iš jų, įgyjame tam tikrus saugiklius. Potraukio alkoholiui nėra, nes esu užsiėmęs, baigiu įsirengti savo namus.“
Išsikalbėjus palengvėja
Rima, atėjusi į šią AA grupę prieš pusantrų metų, sakė esanti laiminga – įgyja stiprybės, kuri padeda laikytis blaivybės. Pirmą kartą apsilankė neblaivi, nes priešingu atveju nebūtų išdrįsusi. „Neišvarė, nuoširdžiai priėmė. Man patiko, – su dėkingumu kalbėjo Rima. – Tada galvojau, kad grįžusi namo dar išgersiu, bet prie butelio jau nebeprisiliečiau, nors iki tol per dieną išgerdavau tris butelius degtinės.“ Į AA grupę ji atsivedė ir savo dukrą bei žentą, kurie irgi turi priklausomybę nuo alkoholio. Blaivybėje 18 metų gyvenantis Antanas patikino, jog visoje Lietuvoje turi būrį bendraminčių ir tuo labai džiaugiasi. „Kadaise maniau, jog išgėręs gali viską, o dabar suprantu, kad blaivus gali daryti viską“, – prisipažino jis.
Danutė apgailestavo, jog alkoholikas neprisipažįsta sergantis – turi kažkas nutikti, gal nugrimzti į dugną, kad suprastų, kur atsidūrė. „Per daug girtaujantis jaunas pažįstamas užsikodavo, sumokėjo 300 eurų ir vėl išgėrė. Viskas perniek. Norėjau patarti, kad lankytų AA grupę, bet jis neklauso. Taigi negaliu padėti, – kalbėjo pašnekovė. – O mes čia išsikalbame ir skirstomės tarsi ant sparnų, dar ilgai mąstome apie tai, ką išgirdome – minčių apie alkoholį nėra. Turime keisti tai, ką galime, ir susitaikyti su tuo, ko negalime.“
Virginija LAPIENĖ
